Lapkričio pradžioje bendrovė „Baltijos tyrimai“ surengė tradicinę apklausą, kurioje suaugusių šalies gyventojų buvo klausiama, kokie, jų nuomone, žmonės per šiuos metus labiausiai pasižymėjo, taip pat kokie Lietuvos ir pasaulio įvykiai atrodo svarbiausi.
Apklaustųjų atsakymai nenustebino, ypač renkant Lietuvos ir pasaulio Metų žmones, – sąrašo viršūnėje atsidūrė politikai.
Renkant populiariausią Lietuvos žmogų buvo paminėti 76 (pernai 82) visuomenės veikėjai. Tarp jų – 39 politikai (pernai 43), 14 pramogų verslo atstovų, TV laidų vedėjų, žurnalistų, aktorių, režisierių, dainininkų (pernai 12), 11 sportininkų ir trenerių (pernai 13), taip pat 12 kitų sričių atstovų (pernai 14). Trys iš dešimties suaugusių Lietuvos gyventojų nenurodė, kas turėtų būti reitingo viršūnėje.
Pirmi – tik šalies vadovai
21 proc. apklaustųjų manymu, Metų žmogaus titulo verčiausias yra antrajai kadencijai perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda. Šiuose rinkimuose G.Nausėda nugalėjo jau šeštus metus iš eilės.
Beje, pernai už šį politiką balsavo kiek mažiau (18 proc.) respondentų. Šįkart dažniau už kitus prezidentą labiausiai vertino vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, gyventojai, gaunantys mažiausias ar vidutines šeimos pajamas per mėnesį, pensininkai, specialistai, tarnautojai ir vadovai.
Antroje vietoje atsidūrė skandalingais pareiškimais apie žydus pagarsėjęs, šių metų prezidento, taip pat Seimo rinkimuose su naujai įsteigta partija „Nemuno aušra“ dalyvavęs Remigijus Žemaitaitis, o trečioje vietoje – irgi šalies vadovo posto siekusi ir Seimo rinkimuose konservatorių sąrašą vedusi buvusi premjerė Ingrida Šimonytė.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, kuris užėmė ketvirtąją vietą, tarp penkių populiariausių Metų žmonių yra paminimas nuo 1994-ųjų (į pirmąjį penketuką per pastaruosius 31 metus jis nepateko tik 2 kartus – 2010 ir 2013 m.). O socialdemokratų lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, nepaisant visuomenėje prieštaringai įvertinto jos atsisakymo būti premjere, pirmą kartą pateko tarp penkių populiariausių metų veikėjų.
Pirmajame dešimtuke – net septyni politikai. Šiame sąraše yra ir kitose visuomenės nuomonės apklausose itin neigiamai vertinami atsistatydinęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei iš Seimo pašalintas, tačiau į Europos Parlamentą išrinktas Petras Gražulis.
Žodžiu, kaip ir kasmet, apklaustieji kažkodėl labiausiai vertina politikos veikėjus. Tuo metu, pavyzdžiui, disko metikas Mykolas Alekna, kuris šiais metais tapo pasaulio rekordininku, o Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį, turėjo tenkintis vos aštuntąja pozicija. O kitai talentingai sportininkei, olimpiados vicečempione tapusiai breiko šokėjai Dominikai Banevič neatsirado vietos net pirmajame apklausos dalyvių sudarytame dešimtuke.
Politikų dominuojamą sąrašą šįkart šiek tiek paįvairino keliautojo Aurimo Valujavičiaus, plaukikės Rūtos Meilutytės, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės, dizainerio Juozo Statkevičiaus pavardės.
Metų žmogaus apklausą „Baltijos tyrimų“ kompanija atlieka jau 32 metus. Pirmą kartą šio titulo laimėtojo tuomečio prezidento Algirdo Brazausko pavardė buvo paskelbta „Lietuvos ryte“ 1993 metų pabaigoje.
Per visus 32 metus šalies gyventojai Metų žmogumi yra išrinkę tik aukščiausius valstybės vadovus: prezidentę Dalią Grybauskaitę – 10 kartų, prezidentą V.Adamkų – 7 kartus, prezidentus A.Brazauską ir G.Nausėdą – po 6 kartus, prezidentą Rolandą Paksą – 2 kartus, buvusį Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį – vieną kartą.
Labiausiai įsiminė rinkimai
Rinkdami įsimintiniausius 2024 metų Lietuvos įvykius gyventojai neabejojo – svarbiausiais įvardijo spalio mėnesį vykusius Seimo rinkimus, kuriuos laimėjo socialdemokratai, taip pat gegužę surengtus prezidento rinkimus, kurių nugalėtoju tapo G.Nausėda.
Kaip gana svarbūs buvo įvardyti ir birželį vykę Europos Parlamento rinkimai.
Daugeliui respondentų įsiminė ir jubiliejinė Dainų šventė, kiti įvykiai sulaukė gerokai mažiau gyventojų balsų. Apklausos dalyviai iš viso buvo nurodę 56 svarbiausius šių metų įvykius Lietuvoje (pernai– 77).
Kadangi šios apklausos klausimai buvo pateikti lapkričio pradžioje, į atsakiusiųjų akiratį negalėjo patekti tokie svarbūs vėliau atsitikę įvykiai, kaip, tarkime, DHL lėktuvo katastrofa prie Vilniaus oro uosto. Neabejotina, kad šis įvykis būtų atsidūręs svarbiausiųjų sąraše, jei apklausa būtų buvusi surengta vėliau.
Skelbiant šiuos duomenis būtina nuoroda į „Lietuvos rytą“.
Ankstesni svarbiausi įvykiai Lietuvoje
1993 m. – lito įvedimas
1994 m. – žurnalisto V.Lingio žudikų teismas
1995 m. – sprogimas „Lietuvos ryto“ redakcijoje
1996 m. – Seimo rinkimai
1997 m. – Lietuvos prezidento rinkimai
1998 m. – Lietuvos prezidento rinkimų antrasis turas. Prezidento inauguracija
1999 m. – „Mažeikių naftos“ pardavimas. „Williams“ atėjimas į Lietuvą
2000 m. – Seimo rinkimai
2001 m. – A.Brazausko Vyriausybės suformavimas
2002 m. – JAV prezidento G.W.Busho vizitas į Lietuvą
2003 m. – prezidento R.Pakso apkalta
2004 m. – Lietuva tapo ES nare
2005 m. – K.Brazauskienės ir A.Brazausko skandalas dėl „Draugystės“ viešbučio privatizavimo
2006 m. – karalienės Elžbietos II vizitas į Lietuvą
2007 m. – didelė infliacija, kainų didėjimas
2008 m. – rinkimai į Seimą
2009 m. – Lietuvos prezidento rinkimai, prezidentės D.Grybauskaitės inauguracija
2010 m. – mirė prezidentas A.Brazauskas
2011 m. – Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje
2012 m. – Seimo rinkimai
2013 m. – Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai ir viršūnių susitikimas Vilniuje
2014 m. – Lietuvos prezidento rinkimai (rinkimus laimėjo D.Grybauskaitė)
2015 m. – Lietuva įsivedė eurą
2016 m. – Seimo rinkimai, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pergalė
2017 m. – Voketijoje rastas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba
2018 m. – popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje (rugsėjo 22, 23 d.)
2019 m. – Lietuvos prezidento rinkimai
2020 m. – Lietuvos Seimo rinkimai
2021 m. – migrantų krizė prie Baltarusijos sienos
2022 m. – kainų šuolis, infliacija – viena didžiausių ES
2023 m. – NATO viršūnių susitikimas Vilniuje liepos 11, 12 d.
