„Tai kelia riziką dėl vieningos ES pozicijos į situaciją, kuri vyksta Europoje, kas vyksta Ukrainoje. Tos dvi silpnos grandys – Slovakija ir Vengrija yra didžiulis iššūkis kalbant apie sprendimų priėmimą“, – pirmadienį žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.
„Nemažai sprendimų ES formatu yra priimami vienbalsiškai, tai jūs jau matote, kad tai ne pirmas kartas, kai yra tam tikri kliuviniai. O spausti ranką asmeniui, kuris yra atsakingas už kitos šalies okupaciją, taikių gyventojų žudymą, infrastruktūros griovimą – atrodo mažų mažiausiai keistai“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliuje susitiko su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico – vienu iš nedaugelio Europos lyderių, su kuriais jis palaiko draugiškus santykius.
Apie R. Fico vizitą Maskvoje iš anksto nebuvo skelbta. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas nepateikė detalių apie derybas, tik užsiminė, kad „galimai“ bus kalbama apie rusiškų dujų tiekimą.
Šiais metais Ukraina pranešė, kad nepratęs gruodžio 31 d. pasibaigsiančios sutarties dėl rusiškų dujų tranzito per jos teritoriją. Slovakija ir Vengrija, kurios yra priklausomos nuo rusiškų dujų, išreiškė susirūpinimą dėl tiekimo praradimo perspektyvos.
2023 m. spalį vėl tapęs ministru pirmininku R. Fico nutraukė karinę pagalbą Ukrainai ir paragino surengti taikos derybas. Lapkritį R. Fico paskelbė apie planus gegužės mėnesį vykti į Maskvą ir dalyvauti Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-ųjų metinių minėjimo iškilmėse.
