„Darbai nepadaryti, pinigai „įsisavinti“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nuo 2022 m. galimai klastojo dokumentus ir galimai mokėjo lėšas už nepadarytus darbus. Kam teks asmeninė atsakomybė už tai? Kada bus grąžintos šios lėšos?“ – dar rugsėjo mėnesį viešai klausė Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas.
Pasikeitė ir Seimas, ir SADM ministras, o į šiuos klausimus taip ir liko neatsakyta. Ministerija iki šiol atsisako įvardinti atsakingus asmenis ir imtis efektyvių veiksmų dėl netinkamo SIPS sistemos modernizavimo vykdymo ar atgauti už ją milijonines lėšas.
Nors stringančia SPIS ir jai kurti išleistais pinigais domėjosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), ir Generalinė prokuratūra, neaiškumų tik padaugėjo.
Skaičiai staiga sumažėjo
Tyrimą dėl SPIS šių metų rudenį atlikusi prokuratūra nustatė, kad šių metų rugpjūtį SPIS baigtumas siekė tik 47,55 proc., nors sistemos diegimo darbai turėjo būti baigti dar praėjusių metų gegužę.
Dar keisčiau, kad birželį sutarties vykdymą tikrinusi VPT savo išvadoje nurodė, jog sutartis tarp SADM ir SPIS sistemą kūrusios bendrovės „Proit“ beveik įvykdyta, – suteikta 99,83 proc. paslaugų.
„SADM, netinkamai atlikdama sutarties vykdymo priežiūrą, pažeidė skaidrumo principą. Įvertinusi tai, kad sutartis beveik įvykdyta (suteikta 99,83 proc. paslaugų), VPT konstatuoja Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, rekomenduoja spręsti klausimą dėl tinkamos sutarties vykdymo priežiūros ir atkreipia SADM dėmesį į tobulintinus viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo priežiūros aspektus“, – birželį buvo rašoma VPT išvadoje.
Tačiau dabar, atsakydami į „Lietuvos ryto“ klausimus, VPT atstovai nurodė, kad tarnybai atliekant vertinimą SPIS diegimo baigtumas siekė apie 47,55 proc.
Informaciją teikė raštu
Ar išvadose nurodyti 99,83 proc. – VPT klaida, ar tik vėliau paaiškėjo, kad SADM pateikė neteisingą informaciją?
VPT atstovai teigė, jog informaciją apie bendrovės „Proit“ kuriamą SPIS projektą SADM tarnybai teikė raštu, o šios bendrovės atliktų darbų perdavimo aktus pasirašė už sutarties vykdymą atsakingi SADM Administravimo departamento Informacinių technologijų skyriaus darbuotojai. Dėl duomenų apsaugos jų pavardžių VPT neatskleidė.
VPT teigimu, vertinant bendrovės „Proit“ suteiktas paslaugas buvo atsižvelgta į Seimo nario A.Syso viešai išsakytas abejones dėl SPIS įgyvendinimo, bendrauta ir su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA).
Stebina keista matematika
Viešųjų pirkimų pažeidimų nustačiusi ir į SADM pateiktą informaciją atsižvelgusi VPT nusprendė pradėti administracinio nusižengimo procesą dėl ministerijos darbuotojų, atsakingų už sutarties su „Proit“ vykdymą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad ši sutartis būtų nutraukta.
„Atsižvelgiant į tai, kad SADM ėmėsi veiksmų dėl sutarties nutraukimo, o šalių ginčas sprendžiamas teisminio proceso būdu, tarnybai nėra tikslinga kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prašant nutraukti sutartį“, – teigiama VPT atsakyme.
Rugsėjo 26-ąją SADM kreipėsi į „Proit“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo, pareikalavo sumokėti delspinigius ir grąžinti visus pinigus, sumokėtus už iki galo nesuteiktas paslaugas.
A.Sysas pastebėjo, kad už neatliktus darbus skaičiuojamos delspinigių sumos keistai keitėsi. SADM pradžioje skelbė, kad buvo apskaičiuota 39 tūkst. delspinigių, o vėliau – jau tik 32 tūkst. eurų. „Keista, kad už nepadarytą projektą delspinigių suma ne didėja, o mažėja“, – stebėjosi A.Sysas.
Prokurorai tik pagrūmojo
Dėl SADM sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį „Proit“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (VAT), kuris tebenagrinėja jų ieškinį.
Nors taip ir nebaigta kurti SPIS valstybei kainavo daugiau nei milijoną eurų, prokurorams užteko vien fakto, kad byla jau nagrinėjama teisme.
Parlamentaro A.Syso pranešimą ištyrusi Generalinė prokuratūra nustatė, kad SADM viešąjį konkursą laimėjusi bendrovė „Proit“ nesilaikė nustatytų terminų, bet nusprendė neginti viešojo intereso, nes pati SADM jau ėmėsi priemonių nutraukti sutartį ir taikyti tiekėjams sutartyje numatytas sankcijas.
Dėl laiku neįvykdytos sutarties prokuratūra įžvelgė ir ministerijos kaltės.
„Taip pat buvo pažeistos ir kitos sąlygos, o ministerija, kaip sutarties šalis, tinkamai ir laiku neužtikrino sutarties vykdymo priežiūros – netaikė sutarties nustatytų sankcijų už esminį sutarties pažeidimą. Nepaisant to, darbus vykdžiusiai bendrovei buvo išmokėtos lėšos už faktiškai neatliktus arba netinkamai atliktus darbus“, – buvo teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.
Tapo nepatikimu tiekėju
SPIS modernizavimo darbus turėjusiai atlikti bendrovei „Proit“ yra išmokėta 94 proc. sutartyje numatytos sumos – beveik 982 tūkst. eurų, o visa suma siekia 1,041 mln. eurų.
Nors tiek VPT, tiek prokuratūra įžvelgė nemažai pažeidimų, atgauti šiuos pinigus ministerija teismuose turės be šių institucijų pagalbos. VAT nagrinėjama byla dar nebaigta. Nors panašias bylas teismai dažnai siūlo užbaigti taikos sutartimi, SADM atstovai teigė to daryti neplanuojantys.
Žiniasklaida ne kartą informavo visuomenę apie stringantį SPIS modernizavimo projektą, tačiau tik po to, kai „Proit“ pateikė ieškinį teismui ir pareikalavo nutraukti SPIS modernizavimo sutartį, SADM šią bendrovę įtraukė į VPT nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Dėl to bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, bet jos prašymas išbraukti iš šio sąrašo buvo atmestas.
Samdė ir prižiūrėtojus
SPIS modernizavimo darbai prasidėjo 2021 m. pabaigoje. SPIS buvo finansuojama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų – šiam projektui skirta daugiau nei 2 milijonai eurų. Daugiau nei milijonas eurų buvo sumokėta už projekto įgyvendinimą atsakingai bendrovei „Proit“.
Savo informacinių technologijų skyrių turinti SADM samdė ne tik SPIS kūrėjus, bet ir jų prižiūrėtojus.
SPIS modernizavimo projekto prižiūrėtoja tapo mažoji bendrija „Projektai Jums“, kuri sutartį su SADM pasirašė praėjus vos 4 dienoms nuo jos įregistravimo Registrų centre.
SADM skelbtą konkursą „Projektai Jums“ laimėjo 2022 metų spalį, o už SPIS sistemos stringančio modernizavimo priežiūrą per metus iš ministerijos gavo apie 100 tūkst. eurų.
Uždirbo ministrės kaimynė
SADM skelbtą konkursą laimėjo mažoji bendrija, registruota Vilniaus centre, S.Skapo gatvėje. Gretimame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi tuometė SADM ministrė Monika Navickienė. Jos ir sutuoktinio bute iki 2018 metų buvo įregistruota ir M.Navickienės vyro valdoma skandalingai pagarsėjusi bendrovė LITLAB.
Mažajai bendrijai „Projektai Jums“ vadovauja įvairioms ministerijoms konsultavimo paslaugas teikianti Elena Vengrienė. „Projektai Jums“ su SADM iš viso sudarė net 6 sutartis, susijusias su informacinėmis technologijomis. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, už suteiktas paslaugas ministerija jai sumokėjo daugiau nei 220 tūkst. eurų.
„Projektai Jums“ nėra vienintelė su E.Vengriene susijusi įmonė, kuri laimi ministerijų skelbiamus viešuosius pirkimus. 2023 metų birželį veiklą pradėjo dar viena bendrovė – „Miletask“, įregistruota tuo pačiu adresu kaip ir „Projektai Jums“. E.Vengrienė yra šios bendrovės akcininkė.
Birželį buvusios SADM ministrės M.Navickienės kaimynystėje įsikūrusi įmonė jau spalį su jos vadovaujama ministerija pasirašė dvi sutartis: dėl programinės įrangos konfigūravimo bei nuomos.
Nepatikimumas – ne kliūtis
Nors bendrovė „Proit“ įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, šiai bendrovei tai ne kliūtis laimėti kitų valstybės įmonių skelbiamus viešuosius pirkimus.
Praėjusią savaitę Apeliacinis teismas atsisakė panaikinti įmonės „Via Lietuva“ skelbto elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, dar vadinamos „e.tolling“ informacine sistema, konkurso rezultatus.
Tokį pat sprendimą buvo priėmęs ir anksčiau bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.
Konkursą, kurio laimėtoja pripažinta bendrovė „Proit“, teismams buvo apskundusi jame taip pat dalyvavusi Čekijos įmonė „TollNet a.s.“.
Čekų ieškinį atmetęs Apeliacinis teismas nurodė, kad „Proit“ pateikė teisingą ir pagrįstą informaciją apie pasiūlytų specialistų (IT sistemų analitiko ir IT sistemų architekto) patirtį ir ji negali būti laikoma klaidinančia.
Teismas konstatavo, kad vien tai, jog „Proit“ įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, nėra pagrindas pašalinti ją iš pirkimo. Teismo vertinimu, „Via Lietuva“ pagrįstai nusprendė „Proit“ įgyvendintas vadinamąsias apsivalymo priemones laikyti pakankamomis atkuriant pasitikėjimą šia bendrove.
