„Kinijos nenoras bendradarbiauti povandeninio kabelio incidento Baltijos jūroje tyrime negali sukurti precedento Europoje – ar bet kur kitur“, – socialinio tinklo X paskyroje sekmadienį rašė K. Budrys.
„Jei mentalitetas „kas mano, tas mano“ taps nauja pasauline norma, jis gali būti atremtas naujomis laivybos ES vandenyse taisyklėmis, kurios būtų skirtos mažinti bendrijos pažeidžiamumą“, – teigė ministras, pridurdamas, kad saugumas regione gali būti sukurtas tik pažabojus silpnybes.
ELTA primena, kad lapkritį Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, netoli Danijos krantų, buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai.
Lapkričio 17 dienos rytą buvo pažeistas povandeninis kabelis „Arelion“, nutiestas tarp švedų Gotlando salos ir Lietuvos. Kitą dieną, į pietus nuo Švedijos Olando salos, apie 700 km nuo Helsinkio buvo nukirstas povandeninis kabelis „C-Lion 1“, jungiantis Suomijos sostinę su vokiečių Rostoko uostu.
Įtarimų sukėlė kinų krovininis laivas „Yi Peng 3“, kuris, remiantis laivų stebėjimo svetainių duomenimis, plaukė virš kabelių maždaug tuo metu, kai jie buvo pažeisti.
Švedijos pakrančių apsauga pranešė, jog nuo lapkričio 19-osios šis prie Danijos krantų stovėjęs Kinijos laivas šeštadienį išplaukė.
Lietuvos politikai kabelio gedimus siejo su aktyvėjančia Rusijos veikla regione ir ragino NATO lygiu tartis dėl bendro aljanso atsako. Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius teigė, jog kabelių sugadinimas turi būti vertinamas kaip „sabotažas“.
Europos pareigūnai sakė įtariantys sabotažą, susijusį su Rusijos invazija į Ukrainą. Kremlius atmetė šiuos komentarus, pavadinęs juos absurdiškais ir juokingais.
Lapkričio pabaigoje Švedija nusiuntė Kinijai oficialų prašymą bendradarbiauti atliekant tyrimą, tačiau ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pabrėžė, kad nėra jokių kaltinimų.
