Visgi jis viliasi, kad ministrui Rimantui Mockui pavyks greitai susigaudyti šalies bausmių vykdymo sistemoje, apčiuopti svarbiausius jos skaudulius ir, svarbiausia, subūrus pajėgią komandą greitai imtis būtinų darbų.
Per pastaruosius kelerius metus Teisingumo ministerija ne kartą kalbėjo apie įvairias bausmių vykdymo sistemos pertvarkas.
„Koks jų rezultatas? Geriausiai rezultatą iliustruoja paprastas skaičius: šiuo metu sistemoje trūksta pusės tūkstančio pareigūnų ir šis skaičius nuolatos didėja. Kodėl taip yra? Nes mums buvo žadama, kad įgyvendinus pokyčius mažės biurokratija, nuteistieji galės efektyviau resocializuotis, o sistemoje dirbantys pareigūnai gaus oresnius atlyginimus, jiems bus sukurtos geresnės darbo sąlygos. Gaila, tačiau nieko panašaus neįvyko, todėl pareigūnai tiesiog palieka tarnybą“, – sako K. Pauliukas.
Šį reiškinį, kuris jau tapo realia grėsme šalies bausmių vykdymo sistemai ir Lietuvos žmonių saugumui, profesinės sąjungos lyderis aiškina ypač mažu darbo užmokesčiu, fiziškai ir psichologiškai sudėtingomis ar net pavojingomis tarnybos sąlygomis, menku profesijos prestižu. Anot jo, šviesos tunelio gale bausmių vykdymo sistemos pareigūnai kol kas nemato.
Kokių darbų pareigūnai laukia iš naujojo Teisingumo ministro ir jo komandos?
„Jų begalės. Tačiau jei vardinti svarbiausius, tai būtų tinkamo sistemos finansavimo užtikrinimas, taip pat kuo greitesnis kalėjimų infrastruktūros modernizavimas. Ar ne ironiška, kad per visą Nepriklausomybės laikotarpį mes taip ir nesugebėjome pastatyti nė vieno šiuolaikiško kalėjimo. Išsprendus šiuos dalykus kalinių resocializacija, kuri yra vienu iš pagrindinių sistemos tikslų, nebebūtų utopija“, – teigia profesinės sąjungos lyderis.
K. Pauliuką neramina ir tai, kad sistemoje vis dažniau pasitaiko įvairių bandymų užčiaupti savo nuomonę drąsiai reiškiančius pareigūnus.
„Tokių atvejų buvo jau ne vienas ir ne du. Su nepaklusniais pareigūnais bandoma susidoroti pasitelkiant kriminalinę žvalgybą, inicijuojant ikiteisminius tyrimus. Klystate, jei galvojate, kad tokie žaidimai vyksta tik Baltarusijoje ar Rusijoje. Lietuvoje taip pat brutaliai bandoma užčiaupti profesinės sąjungos narius, atstovus, skyrių pirmininkus ar tiesiog savo nuomonę išreikšti nebijančius pareigūnus. Tokia praktika turi būti nedelsiant baigta“, – sako K. Pauliukas.
„Aišku, ji susijusi ir su tuo, kad bausmių vykdymo sistemoje, mano nuomone, vis dar darbuojasi daug susikompromitavusių vadovų. Sistemai būtina apsivalyti, peržiūrėti tam tikrų, įvairaus lygio vadovų, pozicijas, dalį jų pakeisti, tai – vienas svarbiausių darbų, kurių turėtų imtis naujasis ministras. Jei tai nebus padaryti, sovietmečio dvoko iš šios sistemos mes nepašalinsime dar ilgai“.
Buvusi Teisingumo ministerijos vadovybė atsainiai žiūrėjo ir į socialinį dialogą. Pasak K. Pauliuko, permainos būtų daug efektyvesnės, jei dėl jų būtų tariamasi su pareigūnais.
„Pokyčiai yra būtini, tačiau prieš juos darant būtina numatyti jų poveikį, rizikas. Padaryti tai žymiai lengviau tariantis su žmonėmis, kurie sistemą pažįsta iš vidaus – pareigūnais, jų bendruomene, profesinėmis sąjungomis. Naujojo ministro komanda, viliuosi, bus pasiruošusi dialogui su profesinėmis sąjungomis, bendrai būtinų sprendimų paieškai ir darbams“, – viliasi LRITĮPS pirmininkas.
Lapkričio pabaigoje daugiau nei 50 Lietuvos bausmių vykdymo sistemos pareigūnų Vilniuje buvo susirinkę į įspėjamąją protesto akciją, kuria buvo siekta atkreipti naujai išrinktų Seimo narių dėmesį į ilgametes ir aštrias bausmių vykdymo sistemos problemas. Antrankiais prie grandinės prisirakinusių pareigūnų kolona žygiavo nuo Teisingumo ministerijos iki Seimo. Nepriklausomybės aikštėje vykusio mitingo metu pareigūnai garsiai išsakė savo reikalavimus naujiems Seimo nariams.
