Ketvirtadienį Seimas patvirtino tokį draudimą numatančias Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) įstatymo pataisas. Pokyčius palaikė 109 Seimo nariai, prieštaraujančių nebuvo, vienas parlamentaras balsuojant susilaikė.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotais teisės aktų pakeitimais numatoma, kad šauliais negali būti tie piliečiai, kurie yra įgiję Lietuvos nacionaliniam saugumui pavojų keliančių valstybių pilietybę. Tokių užsienio šalių sąraše, patvirtintame Vyriausybės, yra trys valstybės – Rusija, Baltarusija ir Kinija.
Įsigaliojus įstatymo pataisoms, į LŠS negalės jungtis ir tie piliečiai, kurie bendradarbiauja ar anksčiau bendradarbiavo, palaikė ryšius su užsienio žvalgybomis ar saugumo tarnybomis, šių institucijų asmenimis – jeigu toks bendravimas kelia grėsmę organizacijos veiklos saugumui. Informaciją apie tokius asmenis LŠS teiks Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei kitos Ministrų kabineto įgaliotos institucijos.
LŠS nariais negalės tapti ir tie asmenys, kurie dalyvauja arba palaiko ryšius su teroristinėmis grupuotėmis. Be to – ir piliečiai, turintys psichinės veiklos sutrikimų, dėl kurių galėtų kilti grėsmė organizacijos tikslų įgyvendinimui. Taip pat ir tie, kurie ragina pažeisti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
LŠS įstatymo pataisomis taip pat numatomi struktūriniai pokyčiai – siekiama įtvirtinti atskirus specializuotus šaulių vienetus, kurie atliktų logistikos, kibernetinio saugumo, komunikacijos, medicinos, ryšių organizavimo, žmonių paieškos, gelbėjimo, evakuacijos ir kitas užduotis. Tokie specializuotieji vienetai karo atveju būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms, o kiti LŠS daliniai teiktų pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą.
Įstatymo pataisos įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d.
LŠS duomenimis, šiuo metu organizacija vienija maždaug 16 tūkst. patriotiškai nusiteikusių piliečių.
