Asociacijos „Kauno moterų linija“ projektų vadovė Ernesta Butkuvienė, prisijungusi prie nevyriausybinių organizacijų teikiančių tokią pagalbą, pasakojo, kad net sunkiai įrodomas persekiojimas gali palikti gilų pėdsaką žmogaus atmintyje.
Lietuvos gyventojai vis daugiau laiko praleidžia virtualioje erdvėje, socialiniuose tinkluose, nesuvokdami, kad darosi pažeidžiami, o tuo naudojasi įvairaus plauko nusikaltėliai.
Netgi pažinčių svetainės gali būti lengvai pasipelnyti siekiančių žmonių veiklos sritimi. Įvairios romantinės pažintys neretai baigiasi prašymu padėti, paskolinti pinigų, persiųsti juos nurodytu adresu. Nors tai gali kelti įtarimą, kad siekiama išvilioti pinigų, bet kol auka susigaudo, praeina ne vienas mėnuo.
Dėl tokių abejotinų virtualių pažinčių gali susiformuoti netgi psichologinė priklausomybė tarp norinčios padėti moters ir jos naujo sielos draugo, kuriam vis kas nors atsitinka, todėl prašymai jį gelbėti, pavyzdžiui, atsiųsti pinigų lėktuvo bilietui, prisijungti prie naujo verslo plano, kuris greit atneštų pelno, tik dažnėja.
Jaučiasi emociškai sugniuždyti
Asociacijos „Kauno moterų linija“ projektų vadovė Ernesta Butkuvienė žino ne vieną liūdną istoriją, kai apgautos moterys lieka be pinigų, tačiau ilgai nedrįsta kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas, nerimaudamos dėl pasekmių.
E.Butkuvienė pasakojo, kad dažniausiai tenka padėti moterims. Didžioji dalis kreipiasi dėl vagystės, sukčiavimo, turto sugadinimo, fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo, taip pat dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų.
„Neretai sukčiautojas siekia išsiaiškinti apie auką kuo daugiau informacijos,
pavyzdžiui, asmeninių, netgi intymių dalykų, vėliau ši informacija praverčia šantažuojant ar grasinant, todėl nukentėjusios moterys patiria didelį nerimą ir gyvena nuolatinėje baimėje“, – pasakojo E.Butkuvienė.
Kartais kasdienis bendravimas, kuris atrodo niekuo neįpareigoja, gali tapti puikia priemone nusikaltėliams siekti savo tikslų. Asociacijos „Kauno moterų linija“ specialistai yra sukaupę patirties, kaip įmanoma tokiu atveju padėti.
Istorija vienos jaunos moters, kuri apsisprendė nesusitikinėti su nauju pažįstamu, parodė, kad tenka nemažai įdėti pastangų, kol teisinėmis priemonėmis pavyksta nukentėjusiajai apsiginti nuo įkyraus persekiotojo.
Ragino nenuleisti rankų
Kai pažintis nutrūko ir viena kaunietė nutarė padėti tašką, paaiškėjo, kad tai nebus lengva. Moteris sulaukė grasinimų, kad bus paviešintos jos nuotraukos, jeigu neapsigalvos.
Ji netgi buvo fotografuojama viešuose renginiuose, o siekiantis susigrąžinti mylimąją vyras dažnai siųsdavo jai žinutes apie tai, kur ir kada ją matė, tikino, kad netgi žino jos dienotvarkę.
„Ilgai konsultavome moterį, kad turi nenuleisti rankų, o kreiptis į policiją, bet ji aiškino, kad nežino, kaip suformuluoti pareiškimą“, – pasakojo E.Butkuvienė.
Jau pirmas pokalbis su nukentėjusiąja parodė, kad jai trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, ji atrodė sugniuždyta. Moteriai labiausiai trūko emocinės paramos ir tikėjimo, kad teisinėmis priemonėmis pavyks atsikratyti įkyraus persekiotojo, kurio nenorėjo matyti savo akyse.
Padėjo sutvarkyti dokumentus
E.Butkuvienė pasakojo, kad ši istorija yra tipiška, liudijanti, kad nukentėję nuo nusikalstamos veikos žmonės lieka emociškai pažeisti. Jiems būna sunku netgi praverti policijos duris, parašyti prašymą, sutvarkyti dokumentus. Jie nuogąstauja, kad gali būti nesuprasti, net išjuokti, kad veltui trukdo policijos pareigūnų darbą.
Dažnai būna keblu pateikti įrodymus apie persekiojimą, surinkti apie tai duomenų, pavyzdžiui, į mobilųjį telefoną atsiųstos SMS žinutės gali atrodyti kaip šmaikštūs linkėjimai, nors jos gali turėti perkeltinę reikšmę.
Renkant įrodymus apie persekiojimą, dažnai tenka susidurti su nestandartinėmis situacijomis. Pavyzdžiui, jei įsižeidęs vyras prie buvusios mylimosios buto durų atneša ne rožių puokštę, o laidotuvių vainiką, kai kam tai gali atrodyti kaip kvailas pokštas, o kai kam – kaip rimtas įspėjimas. Tačiau jei tokie pokštai kartojasi, būtina susirūpinti, nes toks elgesys gali turėti nusikalstamos veikos požymių.
Ypač svarbus pirmasis pokalbis
Norint ištrūkti iš užburto rato, kuriame žmogus atsidūrė dėl nusikalstamos veikos, neįmanoma be kompleksinės pagalbos, kai į pagalbos komandą įsijungia ne tik konsultantas, teisininkas, bet ir psichologas bei ir kiti specialistai.
Pirmojo pokalbio metu socialinio darbo patirtį turintis konsultantas įvertina nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio žmogaus situaciją, išsiaiškina jo individualius poreikius, suteikia emocinę paramą, sudaro veiksmų planą, o jei reikia, nukreipia pas teisininką ar psichologą.
Savo praktikoje E.Butkuvienė susidūrė ir su keliomis itin sunkią traumą patyrusiomis moterimis, kurios tapo seksualinių nusikaltimų aukomis.
Kai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimo į „Kauno moterų liniją“ kreipėsi viena trisdešimtmetė, ji jau žinojo, kad jos teisės yra ginamos valstybės. Baudžiamasis procesas buvo prasidėjęs, bet moteris atrodė palūžusi, jai trūko emocinės ir psichologinės paramos.
„Turėjome skirti nemažai konsultacijų, kad galėtume dvasiškai sustiprinti nukentėjusiąją ir padėti jai ištverti teisminį procesą, kuris buvo ilgas ir keliantis daug skausmingų prisiminimų dėl patirtos prievartos“, – teigė E.Butkuvienė.
Nuo 2021-ųjų rugsėjo, kai nevyriausybinės organizacijos visoje Lietuvoje siekia įgyvendinti Pagalbos nuo nusikalstamos veiklos nukentėjusiems asmenims įstatymo nuostatas, daugiau nei 8000 žmonių kreipėsi pagalbos, kasmet jų sulaukiama vis daugiau.
E.Butkuvienė neabejojo, kad Pagalbos nuo nusikalstamos veiklos nukentėjusiems asmenims įstatymas prisideda prie to, kad nukentėjusieji galėtų pasinaudoti savo teisėmis, o valstybė garantuotų jiems saugumą.
