Praktine prasme tai reiškia, kad reikia itin sparčiai ginkluotis ir tik tos valstybės, kurios tai darys bus JAV gerbiamos. Turbūt ypatingos JAV pagarbos ženklu galima laikyti 2022 m. birželio mėn.
JAV prezidento Joe Bideno sprendimą perkelti JAV „Pergalės“ korpuso priešakinę vadavietę ir kai kuriuos vienetus iš Vokietijos į Lenkiją taip įtvirtinant nuolatinio (angl. permanent) JAV buvimo Lenkijoje faktą.[ii] Dėl šios itin ankstyvos strateginės nuovokos Lenkija pagrįstai yra pateikiama kaip siektino ryžtingo apsisprendimo ginkluotis bei gebėjimo pritraukti JAV dėmesį pavyzdys.
Žiniasklaidoje skelbiama, kad Lenkija iš Pietų Korėjos perka 1 000 vnt. tankų K2 Black Panther, 672 vnt. K9 Thunder haubicų, 300 vnt. K239 Chunmoo raketinių artilerijos sistemų, 48 vnt. FA-50 naikintuvų bei kitos technikos.[iii]
Lygiagrečiai skelbiama, kad Lenkija taip pat perka 336 vnt. Abrams tankų, 506 vnt. HIMARS sistemų, dvi baterijas Patriot oro gynybos sistemų, 96 vnt. AH-64E Apache sraigtasparnių, 32 vnt. F-35 Lightning II naikintuvų ir daug kitos technikos ir amunicijos iš JAV.[iv]
Iš tiesų įspūdingi pirkimų užmojai, kuriems 2025 m. yra numatyta skirti net 4,7 proc. nuo BVP. Tačiau susižavėjimo fone tik retas atkreipia dėmesį į Lenkijos gynybos plėtros ir kartu gynybos finansavimo modelio pasirinkimą, leidžiantį tokius grandiozinius planus realiai įvykdyti. Iš kur šis „stebuklas“?
Viskas prasidėjo dar 2019 m., kai Lenkija patvirtino „ginkluotųjų pajėgų plėtros programą 2021–2035“. Dokumentas žymi strateginio lygmens sprendimą per 15 metų iš esmės modernizuoti Lenkijos kariuomenę.[i]
2020 m. rugpjūčio 15 d. Lenkija ir JAV pasirašo itin svarbią tarpvalstybinę sutartį „Dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje“.[ii] Ji apėmė svarbius susitarimus dėl kairinių pirkimų, JAV karinio buvimo Lenkijoje ir paramos plėtojant Lenkijos kariuomenę.
Netrukus, 2022 m., buvo sukurtas „ginkluotojų pajėgų modernizacijos fondas“ (LGPMF), kuris veikia kaip gynybos biudžeto išlaidas papildantis instrumentas, valdomas nacionalinio banko BGK Bank. Taip paaiškėja, kodėl iki 2022 m. Lenkijos gynybos finansavimas siekęs apie 2,2 proc. nuo 2023 m. pradeda itin sparčiai kilti.
SIPRI skaičiuoja, kad Lenkija 2023 m. gynybai skyrė 3,83 proc. nuo BVP, kur 3 proc. buvo dengiami iš biudžeto, o likusi procentinė dalis – LGPMF.[iii]
Panaši schema numatyta ir 2024 m. Pasak Rytų Europos studijų centro, 3,1 proc. bus skirta iš valstybės biudžeto, o dar 1,1 proc. iš LGPMF, leidžiančiu pasiekti 4,2 proc. nuo BVP lygį.[iv] Vertintina, kad ambicija 2025 m. turėti 4,7 proc. nuo BVP bus formuojama panašiai.[v]
Taigi, šioje istorijoje nėra jokio stebuklo. Lenkija nei reikšmingai perskirstė valstybės biudžeto lėšas gynybos naudai, nei sukūrė naują pajamų instrumentą gynybai, nei atliko mokesčių reformą.
Viskas yra daug paprasčiau – Lenkijos gynybos finansavimo šuolis iš esmės yra paremtas skolinimusi valstybės vardu per LGPMF įrankį nepaisant to, kad tai ženkliai išaugins Lenkijos valstybės skolą.[i] Jau dabar Lenkija, per tris kartus, tiesiogiai iš JAV yra pasiskolinusi 7,08 mlrd.[ii]
Lygiagrečiai, Pietų Korėjoje keičiami įstatymai, kad būtų galima paskolinti dar daugiau pinigų.
Ir nors naujoji Lenkijos vyriausybė gali „apkarpyti“ skolinimosi mastus kariuomenės modernizacijai (pvz.: 2023 m. buvo pasiskolinta ne 47 mlrd. zlotų, o 27,9 mlrd. zlotų), audituoja karinius įsigijimus, tačiau ne čia yra esmė. Esmė – Lenkija per finansinį LGPMF instrumentą karinių struktūrų plėtrą grindžia kardinaliai skirtingu plėtros modeliu, nei tai daro Lietuva.
Klasikiniu vadybiniu požiūriu Lenkija karines struktūras plėtoja vadovaujantis poreikiais grįsta plėtra, o Lietuva – ištekliais grįsta plėtra. Buitiniu požiūriu, lenkai pasidaro namo projektą, jo pagrindu ima paskolą tiek, kiek reikia ir pastato namą per užsibrėžtą laiką.
Šiuo atveju per 15 metų.
Lietuva elgiasi kitaip. Lietuviai stato namą neimdami paskolos, o tai daro iš „savų pinigų“ tiek, kiek uždirba. Namo statybos projektas ir pačios statybos tempai koreguojasi priklausomai nuo turimų lėšų. Taip lietuviai, pasitaupę, pasistato pamatus, šiek tiek palaukia – pasistato mūrą, jeigu pasiseka gauti papildomų pinigų, tada pakelia ir stogą.
Vienu atveju (t. y. Lenkijos atveju) yra išlošiamas laikas, bet pralošiami pinigai (nors nebūtinai), kitu atveju (t. y. Lietuvos atveju) sutaupomos lėšos, tačiau prarandamas laikas. Abu modeliai turi savų privalumų ir trūkumų, todėl negalima sakyti, kad vienas ar kitas modelis yra geresnis.
Viskas priklauso nuo tikslų, kas yra esminis racionalumo kriterijus.
Taigi, Prezidento raginimas skolintis Lietuvos gynybos plėtrai tampa įtikinamesnis, jeigu yra žinoma, kad Lenkija, turėdama maždaug 10 proc. didesnę valstybės skolą, skolinasi itin drastiškai.
Ir čia nėra jokio stebuklo. Lenkija turi aiškų planą ką nori padaryti su savo kariuomene per 15 metų, pasiskolino tiek kiek reikia ir tikėtina įgyvendins savo tikslus laiku. Ar Lietuva pasuks panašiu keliu kaip Lenkija? Tikėtina, kad taip, tačiau tik laikas parodys kaip bus iš tikrųjų.
Šis straipsnis yra asmeninis autoriaus įvertinimas ir neatspindi jokios institucijos pozicijos, su kuria autorius gali būti siejamas. Straipsnis parengtas išskirtinai naudojant atvirus šaltinius.
Šaltiniai:
[1] https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000372506/kasciunas-trumpo-koncepcija-taika-per-galia-naudinga-lietuvai
[2] https://www.state.gov/wp-content/uploads/2021/01/20-1113-Poland-EDCA.pdf
https://www.usar.army.mil/News/News-Display/Article/3326013/first-permanently-assigned-us-soldiers-arrive-in-poland/
[3] https://www.dw.com/uk/polsa-mae-namir-zakupiti-u-pivdennoi-korei-do-300-analogiv-himars/a-63450835
https://breakingdefense.com/2022/07/polands-massive-tank-artillery-and-jet-deal-with-s-korea-comes-in-shadow-of-ukraine-war/
https://www.defensenews.com/global/europe/2024/04/25/poland-to-spend-29-billion-on-missile-equipment-from-south-korea-us/
[4] https://www.defensenews.com/global/europe/2024/08/13/poland-buys-96-apache-helicopters-to-boost-attack-capabilities/
https://www.armyrecognition.com/news/army-news/army-news-2024/poland-to-purchase-long-range-jassm-er-missiles-for-f-16s-from-us
https://www.defensenews.com/land/2023/09/11/poland-to-buy-486-himars-launchers-from-lockheed-martin/
[5] https://pulaski.pl/en/pulaski-policy-paper-polands-military-modernisation-still-many-challenges-ahead-robert-czulda-2/
[6] https://www.state.gov/poland-20-1113-enhanced-defense-cooperation-agreement/
[7] https://www.sipri.org/databases/milex
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2023/01/30/lenkija-gynybai-skirs-4-bvp
[8] https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2024/01/31/news/lenkija-principingai-didina-lesas-savo-gynybai-koki-kelia-pasirinko-ir-kaip-reagavo-visuomene--30325142
[9] https://wbj.pl/armaments-spending-by-min-of-def-continues-to-grow/post/144013
https://www.polskieradio.pl/395/7784/Artykul/3432045,poland-to-spend-47-of-gdp-on-defense-in-2025-deputy-pm
[10] https://defence24.com/defence-policy/poland-to-borrow-billions-for-defence-beyond-the-budget
https://pulaski.pl/en/pulaski-policy-paper-polands-military-modernisation-still-many-challenges-ahead-robert-czulda-2/
[11] https://pl.usembassy.gov/fmf/
https://www.lrytas.lt/pasaulis/konfliktai-ir-saugumas/2024/10/02/news/lenkija-ir-jav-pasirase-daugiau-nei-3-mlrd-jav-doleriu-paskolos-sutarti-kariniams-sraigtasparniams-pirkti-34405691
[12] https://www.gov.pl/attachment/f44ad823-8ca9-4593-8420-12798cc043d4
