Vilniaus apygardos teismo kolegija, vadovaujama teisėjos Rūtos Burdulienės, pareiškė, jog aktyvūs kariniai veiksmai vyksta „palyginti nedidelėje Ukrainos dalyje“, todėl esą nėra pagrindo teigti, kad vakarinėje vietovėje 8 metų mergaitės gyvybei ir sveikatai yra reali grėsmė
Tačiau patikrinęs faktus portalas Lrytas išsiaiškino, jog bombardavimai tame Ukrainos krašte, į kurį nuspręsta išsiųsti vaiką, tęsiasi nuolatos, nebuvo jokio atoslūgio ir praėjusį rudenį. Per atakas buvo sužeista nemažai žmonių, suniokota daugybė pastatų.
Vos už 10 kilometrų nuo būsto, kuriame vaikas gyventų, yra Ukrainos karinis aerodromas, kurį agresorius jau buvo atakavęs.
Kolegijos, susidedančios iš teisėjų R. Burdulienės, Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės, sprendimas buvo priimtas 2024 metų rugsėjo 19 dieną, narpliojant lietuvio ir ukrainietės skyrybų dramą – kiekvienas iš tėvų siekia, kad judviejų 8 ir 5 metų dukterų gyvenamoji vieta būtų nustatyta būtent pas jį.
Abi seserys yra Lietuvos pilietės, turi lietuviškas pavardes. Vyresnėlė šiuo metu gyvena Vilniuje pas savo 48 metų tėvą, o jaunėlė – pas 29 metų motiną Ukrainoje, Starokostiantynivo miesto apylinkėse (Chmelnyckio sritis).
Tokią gyvenamąją vietą nurodė pati motina, nors Ukrainos institucijos dar 2023 metų spalį buvo paskelbusios oficialią jos ir jos dukters paiešką.
Pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą abu vaikai, nepaisant to, kad nuo okupantų atakų žmonės žūsta arba patiria sunkias traumas netgi pačiuose tolimiausiuose Vakarų Ukrainos kampeliuose, turi gyventi su motina.
Tuo tarpu Ukrainos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs visiškai priešingą sprendimą, pripažindamas, kad mergaitės Ukrainos teritorijoje laikomis neteisėtai ir nuspręsdamas, kad jos turi būti perduotos Vilniuje gyvenančiam tėvui.
„Vilniaus apygardos teismo sprendimas mus apstulbino. Tikrai nemanome, kad karo siaubiamoje Ukrainoje abiem mažametėms sesutėms būtų saugu gyventi – yra reali ir žūties per bombardavimus grėsmė, ir pagrįstas nepriteklių, tokių kaip gyvenimas be dujų, elektros, vandens, šildymo, pavojus.
Be to, proceso metu buvo pateikti vaikų nepriežiūrą liudijantys faktai iš motinos pusės, į kuriuos, mūsų nuomone, nebuvo tinkamai atsižvelgta.
Mergaitės turi Lietuvos pilietybę – mūsų valstybės institucijos turėtų ginti jų interesus. Šiuo metu rengiame skundą Lietuvos Aukščiausiajam teismui“, – portalui Lrytas tvirtino tėvo advokatė Simona Ambroziūnaitė.
Šeimos rūmas subyrėjo
Būsima pora susipažino Ukrainoje 2015 metais, kuomet vilnietis Povilas (tėvų ir vaikų vardai pakeisti) lankėsi šioje šalyje. Tų pačių metų gruodį įvyko Povilo ir ukrainietės Lidijos vestuvės.
Sutuoktiniai persikėlė gyventi į Vilnių, šiame mieste gimė abi dukterys, Kamilė ir 3 metais už ją jaunesnė Diana.
Pašlijus tėvų santykiams, po kelerių metų šeimos rūmas subyrėjo.
2019 metų vasarą šeimynai atvykus paviešėti į Ukrainą pas Lidijos motiną, Lidija su vaikais liko Starokostiantynivo krašte, o Povilas išvyko į Vilnių.
Pasak Povilo, žmona, nusprendusi su juo negyventi, pasiliko su vaikais Ukrainoje.
Teismų procesai, kur turėtų gyventi vaikai, nepasibaigę iki šių dienų.
Lrytas patikrino: miestas ir jo apylinkės – nuolat atakuojamos
Vilniaus apygardos teismas tvirtina, jog esą „nėra pagrindo teigti apie realią, nuolatinę ir tiesioginę grėsmę dukrų gyvybei atsakovės (motinos – Red.) gyvenamojoje vietoje“.
Tačiau ar tikrai yra taip, kaip teigiama sprendime?
Lrytas pasidomėjo apie Rusijos atakas, jų padarinius Chmelnyckio srityje ir pačiame Staroskostiantynivo krašte – pateikiame tiktai nedidelę bombardavimų pavyzdžių dalį.
Kaip skelbiama oficialiuose šaltiniuose, Starokostiantynivo prieigose yra įsikūręs Ukrainos pajėgų karinis aerodromas. Vien tiktai šis faktas didina bombardavimų grėsmę. Mergaičių namai, į kuriuos jas nusprendė pasiųsti Vilniaus teisėjai – vos už 10 kilometrų.
Nors seserų močiutė iš motinos pusės teisme tvirtino, kad ši aviacijos bazė yra uždaryta, pranešimai žiniasklaidoje liudijo priešingai.
2023 metų gruodžio 14 dieną okupantai atakavo Starokostiantynivo aerodromą balistinėmis raketomis, įvyko sprogimai – apie tai paskelbė portalas rbc.ua, kitos žiniasklaidos priemonės, ataką patvirtino ir Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas.
Straipsnyje minima, kad šis aerodromas ne tik veikiantis, bet ir yra okupantams vienas iš prioritetinių – rusija jį atakuoja nuo pirmųjų karo dienų.
2024 metų spalio 7 dieną okupantai į aerodromą paleido 3 raketas „Kinžal“, viena jų pataikė į teritoriją, esančią prie aerodromo. Apie aerodromo bombardavimus minima ir 2023 metų rugpjūčio 11 dienos, 2024 metų rugsėjo 30 dienos pranešimuose.
Teroras, kraujas ir griuvėsiai
Chmelnyckio srityje, neaplenkiant ir Staroskostiantynivo krašto, nuo žiaurių okupantų atakų nuolat kenčia ir civiliai vietos gyventojai, tad aiškinimai apie realios grėsmės nebuvimą mergaitėms kelia didelį abejonių.
Nesunkiai viešai prieinamose publikacijose skelbiama, jog per masinę Rusijos dronų ataką, surengtą 2023 metų spalio 25-osios naktį Chmelnyckio srityje, Šepetovsko rajone, buvo sužeisti 36 žmonės, apgadinta net 1760 objektų – gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties pastatų.
2024 metų birželio 6 dieną okupantų dronai pataikė į Chmelnyckio srities infrastruktūros objektą, kilo didelis gaisras. Spalio 28-osos naktį šią sritį atakavo 10 dronų – kai kurių numuštų bepiločių orlaivių nuolaužos suniokojo gyvenamuosius namus, garažus, automobilius. Per lapkričio 2-osios ataką, srityje suniokotas grūdų elevatorius.
Pačiam Starokostiantynivui, šalia kurio norima įkurdinta abi sesutes, okupantų raketos ir dronai taip pat smogė ne kartą.
2023 metų rugpjūčio 5–6 dienomis per masinę ataką mieste buvo sugriauti arba apgadinti gyvenamieji, visuomeniniai pastatai, autobusų stotelės, kiti objektai.
Pranešimai apie rusų bombardavimus Starokostiantynive buvo skelbiami 2024 metų rugsėjo 12, 26, spalio 24 dienomis – tik per vieną šių atakų, spalio 24-ąją, buvo sužeisti 5 žmonės, sugriautas miesto centre esančio viešbučio stogas, suniokota parduotuvė, pašto padalinys.
Netoli Starokostiantynivo esančioje gyvenvietėje, į kurią Vilniaus teisėjai nutarė išsiųsti dvi mažametes Lietuvos pilietes, po priešo dronų atakos buvo pažeistos elektros linijos, vietos gyventojai liko be elektros.
Pasak mergaičių tėvo Povilo, 2023 metų rugsėjo 13 dieną šioje gyvenvietėje numušus okupantų bombą, po visą ją pasklido skeveldros, žmonės nenukentėjo tiktai laimingo atsitiktinumo dėka.
Vieną vaiką išsivežė į Vilnių
Dėl sutuoktinių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo prasidėjo teismų procesai: iš pradžių Ukrainoje, o vėliau – ir Lietuvoje.
2022 metų rugpjūčio 31 dieną Ukrainos Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad mergaitės šioje šalyje yra laikomos neteisėtai ir jas abi nutarė grąžinti į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Vilniuje, pas tėvą.
Lidijai nevykdant šio sprendimo, imtasi priverstinių vykdymo veiksmų.
Tėvas atvyko į Ukrainą pasiimti dukterų 2023 metų rugsėjo 12 dieną.
Dalyvaujant antstoliui, policijos pareigūnams, vaikų globa, rūpyba ir jų teisėmis besirūpinančios institucijos atstovams, vyresnioji dukra Kamilė buvo perduota tėvui mokykloje.
Be to, Povilas buvo pasamdęs Ukrainoje veikiančioje saugos tarnybos darbuotojus Mikolą Vituporenką ir Olehą Krasionovą, kurie jį teismo sprendimo vykdymo metu lydėjo į Starokostiantynivo apylinkes.
Jaunėlės Dianos rasti darželyje nepavyko – ji liko Ukrainoje, motinai atsisakius pranešti apie mergaitės buvimo vietą.
2023 metų spalio 25 dieną Chmelnyckio srities Starokostiantynivo rajono teismas buvo paskelbęs Lidijos paiešką. Tačiau po jos paskelbimo moteris toliau dalyvavo Lietuvoje vykusiame skyrybų procese.
Įžvelgė realų pavojų
2024 metų kovo 15 dieną pirmosios instancijos Vilniaus apylinkės teismas nusprendė paskirti vaikų gyvenamąją vietą kartu su tėvu.
„Įvertinus tai, kad Ukrainos Aukščiausiojo Teismo sprendimu šalių nepilnamečiai vaikai neteisėtai laikomi Ukrainoje; kad ieškovas kaip vaikų tėvas nėra davęs sutikimo vaikus išvežti gyventi į Ukrainą; kad nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos pilietės, kurių tėvas gyvena Lietuvoje ir siekia nuolatinės vaikų globos; kad Ukrainos Respublikoje vyksta kariniai veiksmai, dėl ko gyventi vaikams ten nėra saugu; kad vaikams gyvenant užsienyje buvo nutrūkę tėvo ryšiai su jais ir atsakovė nedėjo pastangų juos palaikyti, teismas sprendžia, kad šiuo atveju geriausius nepilnamečių vaikų interesus atitiks vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu“, – konstatavo šį sprendimą priėmusi teisėja Inga Vaišvilienė, nustačiusi mergaičių bendravimo su motina tvarką.
Liudytojais pripažinti apsaugininkai M. Vituporenka ir O. Krasionovas pirmoje instancijoje tvirtino girdėję iš Lidijos kaimynų, jog ji vaikais nesirūpina, abi dukros kenčia alkį.
Pasak M. Vituporenkos, namuose, kur vaikai augo pas motiną, buvo visiška betvarkė – buvo matyti, kad vaikams nesudarytos tinkamos sąlygos. Prieškambaryje į vieną krūvą suversti žaislai ir maistas, kambaryje į akis krito purvas, netvarka.
Nerimas dėl atžalų
Sutuoktiniai kaltino vienas kitą polinkiu taurelei, nepagarbiu elgesiu ir kitais dalykais, tačiau portalo Lrytas turimuose teismų sprendimuose nėra minima, kad šiuos kaltinimus būtų patvirtinusios atsakingos institucijos.
Pasak Povilo, santykiai su žmona subyrėjo 2019 metų rugpjūtį, kuomet jis su ja ir vaikais atvažiavo paviešėti į Ukrainą pas Lidijos motiną – viešnagės metu žmona jam nurodžiusi, kad jis kuo greičiau išvyktų iš Ukrainos ir niekuomet nebesugrįžtų.
Vyro tvirtinimu, jam didelį kelia nerimą tai, kad dukterys Ukrainoje bus netinkamai auklėjamos, neaprūpintos elementariais dalykais – žmona neturi darbo, todėl kyla didžiulė rizika, jog ji negalės išlaikyti mergaičių, sudaryti sąlygas jos įgyti tinkamą išsilavinimą. Povilo nuomone, vaikams nėra sudarytos geros gyvenimo, buities sąlygos.
Povilas ir jo advokatė teisme atkreipė dėmesį, jog Ukrainoje vyksta karo veiksmai, dažnu atveju nebūna elektros, vandens, stringa institucijų darbas, tad dukterims ten gyventi būtų pavojinga.
Kaltinimai – ir tėvo adresu
Pačios Lidijos teigimu, ji vaikams, kaip motina, užtikrina pakankamai geras gyvenimo sąlygas – Ukrainoje turinti nuolatinį būstą su visais patogumais, du automobilius, namą su žemės sklypu, vaikai turi atskirus kambarius, yra aprūpinti rūbais, žaislais, telefonais, maisto produktais, baldais.
Mergaitės prižiūrimos tinkamai, ne alkanos, lanko būrelius, treniruotes, joms skiriama pakankamai dėmesio. Jaunėlė eina į darželį, o jos vyresnė sesuo – į mokyklą.
Moteris taip pat teisme tvirtino dirbanti kosmetikos įmonėje, gaunanti nuolatines pajamas. Be to, ji aiškino teikianti manikiūrininkės paslaugas, kavinėje dirbanti barista.
Anot Lidijos, vaikai Povilui neva buvo reikalingi tik piniginėms išmokoms gauti, iš kurių jis mokėjo kreditus bankui.
Be to, vyras esą naudodavo prieš ją psichologinę prievartą, žemindavo, apkalbinėdavo, nesirūpino šeima. Tiesa, įrodymų šiems savo teiginiams patvirtinti moteris nepateikė.
Lidija tikino, jog vietovėje, kur ji gyvena, karinių veiksmų nėra, nors Lrytas aptiko konkrečius faktus, liudijančius apie Rusijos atakas Starokostiantynive ir jo apylinkėse.
Vilniuje vykusiame teismo procese dėl skyrybų su vyru ir vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo moteris dalyvavo nuotoliniu būdu, būdama Ukrainoje.
Neradus – paieška
Tiek Ukrainos, tiek Lietuvos vaiko teisių apsaugos institucijos, tyrusios mergaičių gyvenimo sąlygas abiejų tėvų namuose Vilniuje ir Starokostiantynivo apylinkėse, nustatė, jog jos mažametėms yra tinkamos.
Išvados apie Lidijos būstą buvo pateiktos dar 2021 metų rugsėjo 16 dieną.
2023 metų spalio 16 dieną surašytas dar vienas dokumentas, kuriame vietos Vaikų reikalų tarnybos atstovai pareiškė, kad Lidija tinkamai vykdė motinos pareigas savo vaikų atžvilgiu, juos auklėjo ir prižiūrėjo.
Tačiau bylą dėl mergaičių gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismas atkreipė dėmesį, jog šiek tiek anksčiau, 2023 metų spalio 4 ir 10 dienomis minėtos tarnybos darbuotojai, atvykę pas Lidiją, nei jos, nei jos jaunėlės dukters nerado. Spalio 25 dieną vietos teismas paskelbė jų abiejų paiešką.
Ukrainos vaiko teisių apsauga besirūpinantys specialistai dar iki vyresnėlės pervežimo į Lietuvą konstatavo, jog abi mergaitės 2023 metų vasarą išreiškė norą gyventi su motina.
Tačiau praėjus savaitei nuo vyresniosios dukters Kamilės perkėlimo į Vilnių pas tėvą, 2023 metų rugsėjo 19 dieną situacijos įvertinimą jos namuose atlikę vietos pažymėjo, jog mergaitė jaučiasi saugiai, ramiai, neaptikta jokių netinkamos priežiūros ar smurto požymių.
2023 metų spalio 10 dieną Vilniuje vyresnėlei bendraujant su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologu, vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad ji ilgisi mamos ir kitų Ukrainoje likusių šeimos narių, norėtų gyventi šioje šalyje.
Tuo tarpu Ukrainos Aukščiausiasis teismas savo 2022 metų rugpjūčio 31-osios sprendime pažymėjo, jog Povilo ir Lidijos dukterys yra pernelyg mažos, nesulaukusios pakankamo brandos lygio, kad reikėtų atsižvelgti į jų nuomonę, be to, mergaitės buvo nuolat įtakojamos motinos.
Situaciją apvertė aukštyn kojomis
Vilniaus apygardos teismo 2024 metų rugsėjo 19-osios sprendimas situaciją apvertė aukštyn kojomis: pakeitus sostinės apylinkės teismo sprendimą nuspręsta, kad abi mergaitės turi gyventi kartu su motina.
Sprendimas įsiteisėjo, tad vyresnioji dukra gali būti jau greitu laiku pristatyta į karo siaubiamą Ukrainą.
Paskutinė instancija, į kurią dar gali persikelti bylos svarstymas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Vilniaus apygardos teisėjų kolegijai, vadovaujamai R. Burdulienės, karo pavojus ir kiti argumentai nepasirodė pakankamai svarūs.
Kolegija, priimdama motinai palankų sprendimą, jame net nenurodė konkretaus jos adreso, o nepatogumai, pavyzdžiui, dėl elektros, kuriuos patiria karo kamuojami Ukrainos gyventojai, netgi buvo prilyginti Lietuvos padėčiai.
„Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje nuolat ir ilgam laikui dingsta elektra ar dujos. Elektros tiekimo sutrikimai yra neretai pasitaikantis reiškinys ir Lietuvoje.
Taip pat pažymima, kad šiek tiek skurdesnė, ne visai tvarkinga aplinka nesudaro pagrindo jos vertinti kaip neatitinkančios tinkamam vaikų vystymuisi“, – pareiškė Vilniaus apygardos teismo kolegija.
Aukštesnysis teismas konstatavo, kad jaunėlės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu akivaizdžiai sukels jai emocinius išgyvenimus, psichologinę žalą, nes mergaitė staiga būtų perkeltą į svetimą jai aplinką. O vyresnioji dukra, daugiau nei metus gyvenanti Vilniuje, grįžtų į jai įprastą fizinę, socialinę, šeimos ir kalbinę aplinką,
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog siekiant užtikrinti abiejų seserų tarpusavio ryšį, yra pagrindas jų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina Ukrainoje.
Vaiko teisės: teismas vertino ir aplinkybes dėl karo
Vykstant procesui, Lietuvos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai pasisakė už tai, kad abi mergaitės gyventų drauge su mama – esą tai geriau atitiktų vaikų interesus. Pasak jų, su jaunėle dukra tėvas nėra bendravęs, matęsis, tad mergaitė su juo neturi jokio ryšio.
Portalas Lrytas paprašė šios tarnybos atstovų išdėstyti savo poziciją šioje skaudžioje, vaikų likimus nulemsiančioje istorijoje, pagrįsti požiūrį, dėl kokių priežasčių mažamečių seserų interesus geriausiai atitiktų gyvenimas karo draskomoje Ukrainoje.
Pateikiame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinės teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresniosios patarėjos Renatos Poplavskės atsakymą:
„Kai vaiką auginančiai porai tenka priimti sprendimus dėl tolimesnių tarpusavio santykių, labai svarbu, kad pavyktų taikiai sutarti dėl visų su vaiku susijusių pokyčių ir jie būtų sprendžiami neatidėliojant. Abipusis sutarimas tokiais jautriais klausimais, kaip, pavyzdžiui, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens, o gal kuriame mieste ar šalyje jam bus geriau gyventi ir pan., užtikrins sąlygas darniam vaiko ryšiui su abiem tėvais, o vaiką apsaugos nuo drastiškų pokyčių.
Jeigu vaiko tėvams visgi nepavyksta rasti taikaus sutarimo, tokiais atvejais ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia teismas tos šalies, kurioje nuolat gyvena vaikas. Tad minimu atveju – pasisakė mūsų šalies teismas.
Svarbu pasakyti, kad kiekviena situacija, kai sprendžiamas ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra sudėtingas. O šiuo atveju, kai kalbame apie vaiko grįžimą į šalį, kur dalyje šalies vyksta karo veiksmai, suprantama, kad tampa dar labiau jautrus.
Todėl svarbu akcentuoti, kad priimant sprendimą dėl abiejų poros vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su mama Ukrainoje, teismas vertino ir aplinkybes dėl karo veiksmų grėsmės vaikams. Dalyje Ukrainos vyksta įprastas gyvenimas arba, prireikus, kai kurios šeimos turi galimybę persikelti į saugesnę šalies vietą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį kad vaiko pilietybė yra tik vienas iš aspektų, kurį vertina teismas, sprendžiantis tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos.
Konkrečiu atveju, teismas rėmėsi objektyvia byloje surinkta informacija, taip pat vertino ir duomenis, gautus iš Ukrainos institucijų. Visgi esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadą – vaikų interesai.
Svarbu žinoti, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi reikšmės itin individualios aplinkybės, konkretaus vaiko situacija konkrečiu metu, o situacijos ir aplinkybės būna pačios įvairiausios.
Tai gali būti, pavyzdžiui, vaiko susikurta socialinė, kalbinė ar kultūrinė aplinka. Didelis dėmesys visada kreipiamas užtikrinti, kad broliai ir seserys augtų kartu, ypač kai tarp jų yra artimas ryšys. Įvertinama, su kuriuo iš tėvų vaikas turi artimesnį ryšį, kai tėvai jau kurį laiką gyvena atskirai, jų galimybė tinkamai rūpintis vaiku, kiti vaiko interesai.
Vienas reikšmingiausių aspektų – vaiko išsakoma nuomonė – sudėtingais atvejais, kaip ir minimu, ją išsakyti vaikui padeda psichologas.
Teismas vertina taip pat ir vaiko teisių gynėjų pateiktą informaciją apie geriausius vaikų interesus. Vaiko teisių gynėjų išvada yra tik vienas iš dokumentų, kuriais vadovaujasi teismas, priimdamas sprendimą tarp tėvų kilusiame ginče.
Tokie sprendimai grindžiami nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais, Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencija, LR Vaiko teisių pagrindų įstatymu, jie užtikrina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, būtų atsižvelgiama į vaikų interesus.
Svarbu atminti, kad vaiko interesai visais atvejais turi išlikti aukščiau visų nesutarimų tarp vaiko tėvų. Ypač svarbus darnus tėvų bendradarbiavimas, kai vaikas su vienu iš tėvų gyvena kitoje šalyje ir juos skiria nemenkas atstumas. Kad vaikas išsaugotų ryšį su atskirai gyvenančiu tėčiu arba mama, būtinas abiejų tėvų lankstumas ir kompromisai dėl vaiko, kuriantys sąlygas vaikui jausti abiejų tėvų įsitraukimą į jo gyvenimą. Tai padeda vaikui jaustis rūpimu tėvams, saugesniu.
Vaiko teisių gynėjai primena, kad abu tėvai privalo vienodai rūpintis vaiku ir gyvenant skyriumi, kai vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš jų. Visi sprendimai dėl vaiko sveikatos, gydymo, ugdymo, kokią mokyklą ar popamokines veiklas lankys ir kt., turi būti priimami kartu abiejų tėvų, pasitarus su vaiku. Tokiu būdu, bendru sutarimu pasiekti sprendimai atitinka geriausius vaiko interesus, labiausiai atspindi abiejų vaiko tėvų valią, ir gali būti geranoriškai įvykdyti.
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112“.
