„Situacija yra šiek tiek panaši į kasetinių šaudmenų konvencijos klausimą, nes šalys, kurios mums kelia grėsmę, plačiai naudoja visus šiuos ginklus. Ir mes turime neturėti iliuzijų, kad vykdant, pavyzdžiui, tolesnę imperijos plėtrą Rusija nenaudotų kažkodėl šių minų – juk mes matome, kaip plačiai jas naudoja Ukrainoje“, – Eltai teigė D.Šakalienė.
„Tai mes iš esmės apribojame savo galimybes efektyviai gintis. Todėl šiuo atveju prasmė svarstyti šį klausimą yra“, – pridūrė ji.
Ministrė akcentuoja, kad prieš priimant sprendimus, šis klausimas visų pirma turi būti išdiskutuotas su Lietuvos partneriais. Taip pat, D.Šakalienė teigia dėl pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos ketinanti prašyti ir karinio patarimo.
„Otavos konvencijai priklauso visos Europos Sąjungos narės. Tai šioje situacijoje politinis susitarimas ir politinis dialogas iš tikrųjų būtų svarbi proceso dalis. Ir antra svarbi dedamoji yra karinis patarimas – kaip kariškiai vertiną šią situaciją“, – sakė krašto apsaugos ministrė.
„Todėl šitoje situacijoje mes tikrai turime apie ką padiskutuoti ir tada galutinį sprendimą reikės priimti remiantis politiniais ir kariniais argumentais“, – akcentavo ji.
Diskusiją dėl Lietuvos pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos tikino palaikantis ir buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Jos įsipareigojo nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Šių metų liepą Seimas nusprendė denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą. Galutinai iš šios konvencijos Lietuva pasitrauks kitų metų kovą. Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties, neliks ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.
