2025-aisiais numatyta, kad tokiai pagalbai valstybė skirs apie 600 tūkstančių eurų.
2021 metais šalyje priimtas Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymas atvėrė naujas galimybes.
Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, padarytos Europos Sąjungos teritorijoje, prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas, arba nukentėję nuo nusikalstamos veikos, padarytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Lietuvos teritorijoje, gautų kvalifikuotą pagalbą.
Vien 2023 metais Lietuvoje daugiau kaip 2600 žmonių gavo nemokamą pagalbą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Tikslinės pagalbos grupės patarėja Daiva Junevičienė pasakojo, kad įstatymo nuostatos yra taikomos visiems nukentėjusiems žmonėms, neišskiriant jų pagal nusikaltimų rūšis, nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitų aplinkybių.
Pagalba nukentėjusiems žmonėms yra teikiama nemokamai ir neatsižvelgiant į tai, ar nukentėjęs asmuo ar jo teisėtas atstovas pateikė valstybės ar savivaldybės institucijai skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl nusikalstamos veikos, ar nepateikė.
– Kuo yra svarbus šio įstatymo priėmimas?
– Įstatymas buvo parengtas įgyvendinant vadinamąją Aukų direktyvą, pagalbos modelis remiasi kitų ES šalių patirtimi, bet yra pritaikytas Lietuvos visuomenei.
Lietuvoje yra sukurta sistema ir mechanizmas, kaip nukentėję nuo nusikalstamos veikos žmonės galėtų pasinaudoti savo teise gauti pagalbą.
Neretai pirmojo kontakto institucija būna ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra (prokuroras) ar teismas, Bendrasis pagalbos centras, savivaldybės administracija, socialinių paslaugų įstaiga, bet kuri švietimo ar sveikatos priežiūros įstaiga, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Nėra numatyta jokio termino, kada nusikalstama veika buvo įvykdyta, nes nėra senaties termino. Jei nusikaltimas yra sunkus, pasekmės gali būti ilgai jaučiamos, o tai reiškia, kad žmogus praranda ne tik dvasinę ramybę, bet ir sveikatą.
– Ar yra žinoma, kiek Lietuvoje gali būti tokių asmenų?
– Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2023 metais buvo užregistruota nusikalstamų veikų daugiau kaip 45 tūkstančių, tai rodo, kad nukentėjusių yra nemažas skaičius. Bet į mūsų pagalbos tarnybas iki šiol kreipiasi tik nedidelė dalis nukentėjusiųjų.
Pagrindinė priežastis – visuomenė dar pernelyg mažai informuota, kad tokia pagalba yra, nors pastaruosius trejus metus turime visą teisinį reglamentavimą tokios pagalbos ir net aštuoniolika organizacijų, kurios teikia akredituotą pagalbą.
– Dažnai žmonės tikisi, kad gaus tam tikrą piniginę kompensaciją. Kokios pagalbos gali tikėtis asmenys, nukentėjusieji nuo nusikalstamos veikos?
– Šiuo atveju yra kalbama ne apie finansinę paramą, o apie kitokios rūšies pagalbą. Smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.
Asmuo gali kreiptis į bet kurią pagalbos tarnybą, nesvarbu, kur jo gyvenamoji vieta.
Pagalbos tarnybos specialistai pirmiausia įvertina nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos individualius poreikius ir kartu su juo sudaro veiksmų planą. Pirmojo pokalbio metu yra įvertinami, ko nukentėjusiajam labiausiai reikia. Pavyzdžiui, jei nukentėjęs žmogus nežino, kur kreiptis, ką daryti, kaip parašyti pareiškimą. tai gali būti teisinės informacijos suteikimas.
Jei žmogus patiria stresą, jei jo emocinė būsena nėra stabili, nukentėjusiajam gali būti suteikta emocinė parama ir pirminė psichologinė pagalba. Pagalba gali būti teikiama ir nuotoliniu būdu.
Pagalbos specialistai suteikia informaciją apie įstaigas, kurios gali suteikti socialines paslaugas ir psichologinę pagalbą. Jie taip pat informuoja apie galimybę baudžiamojo proceso metu pateikti kompetentingai institucijai skundą dėl nusikalstamos veikos.
Nukentėjusiajam, jei yra toks poreikis, organizuojamas netgi saugus laikinas apgyvendinimas, o jei reikia, specialistai palydi nukentėjusiuosius į reikiamas institucijas ir organizacijas.
– Neretai žmonės puoselėja nepagrįstus lūkesčius tikėdami, kad valstybė gali patenkinti visus jų poreikius. Koks yra šios pagalbos spektras?
– Yra apibrėžtas tam tikras paslaugų spektras. Lietuvoje yra 18 pagalbos tarnybų, telefonu galima kreiptis į bet kurią, nesvarbu, kur nukentėjusysis gyvena. Pagalbos tarnyba fiksuoja tokį kreipimąsi.
Yra numatyti žingsniai, kaip teikti pagalbą. Pavyzdžiui, nukentėjusysis gali kreiptis į policiją, bet taip pat gali kreiptis į bet kurią socialinių paslaugų įstaigą savivaldybėje. Tai pirmojo kontakto institucija – ji suteikia pirminę informaciją apie pagalbos galimybes, apie nukentėjusiojo teises.
Nukentėjusysis gali kreiptis ir anonimiškai. Informacija jam yra pateikiama suprantamu ir prieinamu būdu, pavyzdžiui, žmogus gali gauti vertimą žodžiu ar raštu, o jei reikia gestų kalbos paslaugų, tuo taip pat pasirūpinama.
Taip pat gali būti suteikta informacija apie procedūras, susijusias su skundo ar pareiškimo pateikimu teisėsaugos institucijoms.
Nukentėjusysis turi teisę gauti visapusišką informaciją, kuri susijusi su jo poreikiais.
Prislėgta emocinė būsena gali būti kaip pasekmė įvykdyto nusikaltimo, todėl nukentėjusysis gali gauti ne tik socialines, bet ir sveikatos paslaugas.
– Ar turi žmogus pateikti pažymą, kad yra pripažintas kaip nukentėjusysis?
Jei susižodžiavo su kaimynu dėl šiukšlių ir įvyko buitinis konfliktas, jei patyrė ilgalaikį persekiojimą, ar tai požymiai, kad žmogus nukentėjo nuo nusikalstamos veikos?
– Fizinio skausmo sukėlimas, vagystė, sukčiavimas, nusikaltimai žmogus garbei ir orumui, turto sunaikinimas ar sugadinimas, psichologinis smurtas ir persekiojimas, pornografinio turinio dalykai, seksualinio pobūdžio nusikaltimai, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turtinė žala, vaiko pagrobimas – yra daug aplinkybių, kada žmogus susiduria su nusikalstama veika ir patiria didelę traumą.
– Kartais ieškoti pagalbos žmogų stabdo tai, kad jis neturi pinigų, o juridinės paslaugos yra brangios. Ką jam daryti?
– Lietuvoje yra sukurtas modelis, kaip nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos teikti pirmąją pagalbą. Nors negalime apmokėti advokato paslaugų, bet galime suteikti informaciją teisiniais klausimais, pavyzdžiui, kaip parašyti skundą ar pareiškimą policijai.
Bet pirmiausia pats žmogus turi suvokti, kad jis yra nukentėjusysis. Jei žmogus to nesupranta, jis ir neturi poreikio kreiptis pagalbos.
– Jei dėl įvykdytos nusikalstamos veiklos auka neišgyvena, jo artimieji gali gyventi su skausmu širdyje ne vieną dešimtmetį. Kokia gali būti pagalba artimiesiems?
– Šeimos nariai turi tokias pačias teises kreiptis pagalbos į įvairias tarnybas kaip ir nukentėjusysis. Tai yra svarbu, nes potrauminiai išgyvenimai gali tęstis ne vienerius metus, todėl yra numatyta ne tik emocinė parama, kurią teikia pagalbos tarnybų specialistai, jie taip pat gali nukreipti ar net palydėti nukentėjusiuosius į tam tikras sveikatos priežiūros institucijas, kuriose pagalba gali būti ilgalaikė.
Yra taip pat teikiama pagalba tiems, kurie dėl negalios susiduria su tam tikrais sunkumais. Jei yra būtinas gestų kalbos specialistas, tokiu atveju nukentėjusysis nuo nusikalstamos veikos žmogus nėra paliekamas vienas, yra atsižvelgiama į jo individualius poreikius.
– Kokie reikalavimai yra keliami pagalbos tarnyboms?
– Iš 18 pagalbos tarnybų Lietuvoje, kurios dirba su nukentėjusiais nuo nusikalstamos veikos asmenimis, yra 16 nevyriausybinių organizacijų, dar dvi savivaldybių įstaigos Ukmergėje ir Šiauliuose.
Joms visoms reikėjo akreditavimo. Toks procesas yra būtinas įvertinant, ar tos organizacijos teikia kokybiškas ir efektyvias paslaugas, ar jos turi patalpas pritaikytas priimti asmenis su negalia, kompetencijos ir žmogiškųjų išteklių teikti pagalbą nukentėjusiesiems nuo nusikalstamos veiklos.
socialinė apsaugaSocialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM)nusikalstama veika
Rodyti daugiau žymių
