„Kol kas poreikio stabdyti prašymų nagrinėjimą kaip kitose šalyse pas mus nėra. (...) Priešingai nei visoje Europoje, kur sirai sudaro didžiąją dalį prieglobsčio prašytojų, Lietuvoje šiuo metu turime tik vieną sirą, dėl kurio prašomasi prieglobsčio“, – trečiadienio rytą LRT radijui teigė E. Gudzinskaitė.
„Jeigu padaugėtų prieglobsčio prašymų, stebėtume situaciją Sirijoje. (...) Kol kas ji yra labai nestabili. Reikia pažiūrėti, koks režimas nusistovės – ar bus bandoma gyventi taikiai, ar neatsiras grupių, kurios ir toliau liks persekiojamos. Jeigu šalyje įsivyraus taika ir bus saugu sugrįžti gyventi į tą šalį, tada bus galima įvertinti ir peržiūrėti jau suteiktą prieglobstį kai kuriems asmenims“, – aiškino ji.
Migracijos departamento vadovės teigimu, šiuo metu Lietuvoje pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusu naudojasi beveik 300 sirų, o leidimą gyventi Lietuvoje turi beveik 400 minėtos šalies piliečių.
„Turime duomenų, kurie leidžia spėti, kad nemaža dalis jų gyvena kažkur kitur Europoje ir čia (į Lietuvą – ELTA) grįžta tik tam, kad pasikeistų leidimus gyventi“, – pažymėjo E. Gudzinskaitė.
Sekmadienį islamistų grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) vadovaujami sukilėliai žaibiškai užėmė Sirijos sostinę Damaską ir nuvertė prezidentą Basharą al Assadą, jis pabėgo iš šalies.
B. al Assadas Siriją valdė nuo 2000-ųjų. Anksčiau valdžią paveldėjo iš savo tėvo.
Nuvertus prezidentą, sprendimus dėl Sirijos piliečių prieglobsčio prašymų sustabdė Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Italija, Kroatija, Lenkija, Prancūzija, Švedija, Vokietija bei Latvija.
