Šokėja buvo padavusi skundą dėl išimties tvarka suteiktos ir pernai iš jos atimtos Lietuvos pilietybės. Atsakovas šioje byloje yra prezidentas Gitanas Nausėda, kaip tretieji asmenys dalyvauja Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas, Prezidento kanceliarijos Pilietybės reikalų komisija.
„Kilo klausimas, ar Pilietybės įstatymo nuostata, kuria nustatomas specialus pilietybės netekimo pagrindas tik daliai dvigubą pilietybę turinčių asmenų, atitinka lygybės principą. Kodėl tik tie, kurie turi tam tikrą požymį – pilietybės įgijimą išimties tvarka – patenka į šią reguliavimo sritį, o kiti daugybinę pilietybę turintys į reguliavimo sritį nepatenka“, – sakė nutartį paskelbęs teisėjas Gediminas Užubalis.
Jis paminėjo ir antrą priežastį, dėl ko trijų teisėjų kolegija kreipėsi į KT.
„Pagal nustatytą reguliavimą ir pagrindą, kuriuo buvo netekta pilietybės, požymis ir pagrindas buvo apibūdintas kaip priešingos valstybės išreikštas palaikymas, tačiau sistemiškai aiškinant formuluotę, jis turi nesiekti grėsmės nacionalinio saugumo interesams lygio.
Vienas pagrindas numatytas, kad kai veiksmai sukelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, antras pagrindas numatytas – tiesiog viešas kitos valstybės palaikymas. Taigi, sistemiškai aiškinant, jis taikytinas tiktai tada, kai tokie veiksmai nesukelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
Teismui kilo klausimas – tai kokio tikslo siekiama tokia norma ir tokia priemone, kuri gali būti pakankamai griežta – tai yra pilietybės netekimas. Jeigu siekiama nacionalinio saugumo interesų, kodėl už veiką, kuri nesukėlė grėsmės nacionalinio saugumo interesams, reikia būtinai atimti pilietybę „, – aiškino teisėjas.
Byla dabar bus sustabdyta iki KT išaiškinimo.
Pati M. Drobiazko anksčiau teisme stebėjosi, kodėl buvo panaikinta jai anksčiau suteikta Lietuvos pilietybė. Nors iš šokėjos pilietybė atimta dėl reikšto palaikymo Kremliaus režimui, M. Drobiazko pažymėjo, kad jokių politinių pažiūrų viešai nedemonstruoja.
Teisėjų kolegijos pirmininkas G. Užubalis taip pat sakė, kad teisėjams kilo klausimų dėl reguliavimo aiškumo požymių – aukščiausia sunkumo riba tokios veikos yra iki grėsmės nacionalinio saugumo interesams, bet žemutinė riba praktiškai neapibrėžta – bet koks veiksmas, pasireiškęs tyla, ignoravimu – gali būti traktuojamas kaip tam tikras palaikymas.
„Trečias, esminis klausimus, kuris buvo iškeltas: ar tokius sprendimus turi priiminėti prezidentas. Taip, Konstitucija numato prezidentui galimybę ir funkcijas suteikti prezidentui išimties tvarka, bet tai savaime neapima ir funkcijos panaikinti, pripažinti netekusiu asmenį pilietybės, nes tai yra savo pobūdžiu visiškai skirtingi sprendimai. Suteikdamas pilietybę, prezidentas gali priimti politinį sprendimą, kuris turi alternatyvą, jis gali suteikti ir nesuteikti, o situacija su netekimu dėl tam tikros veikos – čia fakto ir teisinio vertinimo klausimas, ir politinės alternatyvos nėra. Tokius sprendimus iš esmės turėtų priimti ne politinės institucijos ir apskritai valstybės vadovo statusas yra kitoks, jis turi priiminėti politinius sprendimus“, – sakė teisėjas G. Užubalis.
Jis teigė, kad byloje institucijos pateikė pažymas, kad M. Drobiazko veiksmuose jos nemato grėsmių nacionaliniam saugumui.
„Tai ir susiklostė situacija, kad institucijos sako, kad grėsmių dėl pačios pareiškėjos ar jos veiksmų nėra, bet ji atliko tokį veiksmą, dėl kurio mes, visgi, atimame pilietybę. Tai teismas klausia, kokio tikslo yra siekiama?“, – komentavo teisėjas G. Užubalis.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda pernai rugsėjo viduryje pasirašė dekretą, kuriuo iš M. Drobiazko atėmė Lietuvos pilietybę. Tai padaryti rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.
Rusijos sportininkei Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. M. Drobiazko su savo vyru Povilu Vanagu yra atstovavusi Lietuvai įvairiuose čempionatuose.
Seimas yra priėmęs Pilietybės įstatymo pataisas, leidžiančias Lietuvos pilietybę atimti iš dvigubą pilietybę turinčio asmens, jeigu jis viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams.
Lietuvos institucijos teigia, kad M. Drobiazko palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona. T. Navkai Europos Sąjunga ir JAV yra įvedusios sankcijas.
Kaip rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija, 1971 metais gimusi M. Drobiazko 1994 m. baigė Maskvos srities kūno kultūros institutą. Nuo 1988 šoka poroje su P. Vanagu, su kuriuo 2000 m. susituokė.
13 kartų (1992–2002, 2005, 2006) ji tapo Lietuvos šokių ant ledo čempionė.
M. Drobiazko 2002–2019 m. Lietuvoje kasmet organizavo (su P. Vanagu) pramoginį ledo renginį Liepsnojantis ledas. 2007–2010, 2012–2014 m., 2016–2020 m. ji buvo Rusijos televizijos ledo šou laidų dalyvė, 2000-siais apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
2022 m. Lietuvos prezidento dekretu iš M. Drobiazko apdovanojimas atimtas, pažeminus apdovanotojo vardą, kai paaiškėjo, kad Rusijos karo prieš Ukrainą metu ji čiuožė T. Navkos organizuotame pramoginiame ledo renginyje Sočyje.
Advokatė: M. Drobiazko džiaugiasi sprendimu dėl jos bylos kreiptis į Konstitucinį Teismą
Šokėja ant ledo Margarita Drobiazko džiaugiasi teismo sprendimu kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo dėl jai taikytų Pilietybės įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.
„Džiaugiasi teismo sprendimu, ji informuota. Mes ir prašėme kreiptis į Konstitucinį Teismą. Turi būti peržvelgta, ar Pilietybės įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai“, – Eltai sakė viena iš M. Drobiazko advokačių Kristina Čeredničenkaitė.
Ji sakė, kad teisininkai jau anksčiau kėlė diskusijas dėl Pilietybės įstatymo pataisų.
„Gerai, kad atsakys Konstitucinis Teismas, ar yra prieštaravimas ir tada matysim“, – Eltai sakė advokatė.
M. Drobiazko nebuvo prisijungusi nuotoliniu būdu į teismo posėdį, pasak advokatės, klientė rūpinasi neseniai gimusiu kūdikiu.
ELTA primena, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai antradienį nepaskelbė, ar pagrįstai buvo atimta Lietuvos pilietybė iš šokėjos M. Drobiazko. Teismas nutarė kreiptis išaiškinimo į KT.
Šokėja buvo padavusi skundą dėl išimties tvarka suteiktos ir pernai iš jos atimtos Lietuvos pilietybės. Atsakovas šioje byloje yra prezidentas Gitanas Nausėda, kaip tretieji asmenys dalyvauja Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas, Prezidento kanceliarijos Pilietybės reikalų komisija.
„Kilo klausimas, ar Pilietybės įstatymo nuostata, kuria nustatomas specialus pilietybės netekimo pagrindas tik daliai dvigubą pilietybę turinčių asmenų, atitinka lygybės principą. Kodėl tik tie, kurie turi tam tikrą požymį – pilietybės įgijimą išimties tvarka – patenka į šią reguliavimo sritį, o kiti daugybinę pilietybę turintys į reguliavimo sritį nepatenka“, – sakė nutartį paskelbęs teisėjas Gediminas Užubalis.
Jis paminėjo ir antrą priežastį, dėl ko trijų teisėjų kolegija kreipėsi į KT.
„Pagal nustatytą reguliavimą ir pagrindą, kuriuo buvo netekta pilietybės, požymis ir pagrindas buvo apibūdintas kaip priešingos valstybės išreikštas palaikymas, tačiau sistemiškai aiškinant formuluotę, jis turi nesiekti grėsmės nacionalinio saugumo interesams lygio. Vienas pagrindas numatytas, kad kai veiksmai sukelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, antras pagrindas numatytas – tiesiog viešas kitos valstybės palaikymas. Taigi, sistemiškai aiškinant, jis taikytinas tiktai tada, kai tokie veiksmai nesukelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Teismui kilo klausimas – tai kokio tikslo siekiama tokia norma ir tokia priemone, kuri gali būti pakankamai griežta – tai yra pilietybės netekimas. Jeigu siekiama nacionalinio saugumo interesų, kodėl už veiką, kuri nesukėlė grėsmės nacionalinio saugumo interesams, reikia būtinai atimti pilietybę „, – aiškino teisėjas.
Byla dabar bus sustabdyta iki KT išaiškinimo.
