Parlamentarė siūlė pasinaudoti Europos reikalų ir Ateities komitetų sudarymo praktika, leidžiant parlamentarams vienu metu būti Žmogaus teisių komiteto ir kito komiteto nariu.
Tai numatančios V. Čmilytės-Nielsen antradienį pateiktos Statuto pataisos nesulaukė pritarimo po pateikimo ir buvo atmestos.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, kiekvienos kadencijos pradžioje frakcijos sunkiai randa savo atstovus, kuriuos norėtų deleguoti į Žmogaus teisių komitetą. Pasak jos, tradiciškai šiame komitete dirba minimalus skaičius parlamentarų – 7.
Buvusi parlamento vadovė mano, kad jos pasiūlyta komiteto sudarymo tvarka leistų užtikrinti daugiau dėmesio žmogaus teisėms.
Statuto pataisomis ji siūlė numatyti, kad Žmogaus teisių komitetas sudaromas pagal proporcinio Seimo frakcijų atstovavimo principą. Frakcijos, siekdamos užtikrinti kiekvieno komiteto atstovavimą, savo atstovus į šį komitetą deleguotų iš komitetų pirmininkų ar jų pavaduotojų, frakcijų seniūnų ar jų pavaduotojų, frakcijų narių, atsakingų už žmogaus teises.
Pagal dabartinį reguliavimą Žmogaus teisių komitetas sudaromas pagal bendrus Seimo komitetų sudarymo principus. Jis sudaromas ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 13 Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Konkretus komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu.
Šiuo metu 7 narius turinčiam Žmogaus teisių komitetui vadovauja socialdemokratas Laurynas Šedvydis.
