Anot politiko, parlamento Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dar praėjusios kadencijos metu buvo informuoti apie situaciją ir tarnybų nustatytą su Rusija bendradarbiavusį asmenį.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai buvo informuoti“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Buvome supažindinti su operacijos detalėmis“, – pridūrė jis, nepatikslindamas, kada konkrečiai Valstybės saugumo departamentas (VSD) informavo komitetą apie atliekamą operaciją.
Jis neatskleidė, ar NSGK buvo informuoti apie daugiau panašių atvejų.
Parlamento vadovas pažymėjo – pastarasis atvejis įrodo ne tik tinkamą Lietuvos tarnybų pasirengimą atlikti sudėtingus tyrimus, bet ir dar kartą primena apie valstybei keliamas Rusijos grėsmes.
„(Vertinu – ELTA) kaip profesionalų ir sėkmingą mūsų žvalgybos institucijų – pirmiausiai, Valstybės saugumo departamento – ir kitų tarnybų (...) darbo sėkmę“, – kalbėjo jis.
„Dar vienas įrodymas, kad Rusija laiko Lietuvą lygiaverte toms Vakarų Europos valstybėms, kurių šnipinėjimui skiriamas ypatingas dėmesys. Jeigu anksčiau apie tokias operacijas skaitydavome, kad kitose valstybėse vykdomos, arba filmuose žiūrėdavome, tai dabar pamatėme, kad yra Lietuva. Ir turi visi suvokti, kad Lietuva yra kėsinimosi objektas. Ir matote, netgi švenčiausios partijos, kurios yra nepriklausomybės sergėtojai, tame irgi gali turėti silpnų vietų“, – dėstė S. Skvernelis.
Be to, Seimo pirmininko manymu, pastaroji istorija ragina kelti klausimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) finansavimo. Tarnybos direktorius Darius Jauniškis jau anksčiau tikino politikams, kad kitąmet numatytas biudžetas departamentui yra nepakankamas.
„Tą, ką saugumo departamento direktorius kalba apie papildomo finansavimo poreikį – tai nėra tušti žodžiai. Tokios operacijos realizavimas, tikrai ženklią dalį biudžeto suvartoja. (...) Jeigu galvojame, kad be finansų departamentas turi atnešti šnipų galvas padėtas – tai taip nebus“, – tikino S. Skvernelis.
„Ikiteisminis tyrimas turbūt ir atsako į klausimus, kad yra padaryta rimta žala valstybei. (...) Tie metodai, būdai, kuriais buvo naudojamasis, atitinka klasikinės šnipinėjimo veiklos pavyzdį. Klasika yra. Ir ta klasika buvo pritaikyta Lietuvoje. Dar kartą reikia pasidžiaugti, kad mūsų tarnybos yra stiprios“, – apibendrino jis.
Pirmadienį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis informavo, kad teisėsauga baigė ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą. Anot jo, šių metų sausį nustatytas asmuo, kuris esą buvo užverbuotas Rusijos GRU, rinko šiai tarnybai reikalingą informaciją.
Anot prokuroro, teisėsauga nustatė, kad asmuo, kuris, kaip įtariama, rinko informaciją, bendradarbiaudamas su Rusijos GRU (Rusijos Federacijos Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba), priklausė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai.
Šnipinėjimu įtariamas asmuo, teisėsaugos duomenimis, yra vyras, rinko informaciją apie politinių partijų, valstybės institucijų, ekonominį valstybės gyvenimą. Tiesa, kaip skelbė prokuratūra, nėra duomenų, kad vyras galėjo surinkti ir disponuoti slapta informacija.
Pasak prokuroro A. Urbelio, įtariamasis turėjo galimybę bendrauti su TS-LKD vadovais, kitų partijos nariais.
