Vienas efektyviausių būdų kovoti su vėjo jėgainėmis, šaudyklomis ar aktyviomis pramogomis – netoli jų surasti reto paukščio lizdą.
Jis – lyg „Stop“ ženklas, draudžiantis kirsti net sutrūnijusius medžius, aplinkinėse teritorijose kurti vėjo jėgainių parkus ir užsiimti kita veikla.
Verslininkai pirmiausia turi atlikti poveikio aplinkai vertinimo analizę, į kurią, be daugybės tyrimų, įeina ir paukščių lizdų fiksavimas. Už lizdų ir paukščių paiešką privaloma sumokėti ornitologams.
Tačiau juos gali samdyti ne tik tie, kurie nori plėtoti energetikos ir pramonės projektus, bet ir tie, kurie tiems projektams priešinasi.
Kliūtis – paukščiai
Galbūt todėl specialistai pastebėjo, kad pastaruoju metu paukščiai ėmė įtartinai migruoti – kai kuriose šalies teritorijose atsirado naujų paukščių lizdų, kur jų anksčiau nebuvo.
Tiesa, paukščių populiacija keičiasi tik popieriuje. Tiksliau – elektroninėje Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS), kurią administruoja Valstybės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).
Ar įmanoma į šią sistemą įkelti melagingus duomenis apie vienoje ar kitoje teritorijoje perinčius erelių jauniklius ar kitus saugomus paukščius ir taip sužlugdyti milijoninius projektus?
Informaciją siunčia kas nori
VSTT Biologinės įvairovės skyriaus specialistai patvirtino, kad duomenis į SRIS gali įkelti bet kuris Lietuvos pilietis, prie sistemos prisijungęs per elektroninius valdžios vartus. Taip siekiama surinkti kuo daugiau duomenų apie saugomas rūšis.
Ekspertų pateikti duomenys yra tvirtinami automatiškai, kitų gyventojų pateikiami duomenys apie saugomų rūšių radavietes ar augavietes turi būti patvirtinti ekspertų ir tik tuomet skelbiami SRIS.
VSTT atstovų teigimu, SRIS sistemoje įvesti duomenys tikrinami pagal poreikį, gavus žemės ar miško savininko, valdytojo ar naudotojo prašymą su informacija, kad saugomų paukščių lizdavietės nebėra, arba Valstybinės miškų tarnybos pranešimą apie būtinybę tikslinti duomenis apie saugomų paukščių radavietes.
Dalis duomenų VSTT ar saugomų teritorijų direkcijų specialistų peržiūrima kiekvienais metais.
Teisininkai mato spragų
Tačiau teisininkai pasigenda aiškaus reglamentavimo, kas atsakingas už tokios informacijos teisingumą.
„Vienas lizdas gali nulemti visą vėjo elektrinių projekto įgyvendinimą. Tačiau tai, kad lizdas registruotas SRIS sistemoje, dar nereiškia, jog jis tikrai ten yra.
Lieka rizika, kad lizdą galima imituoti. Tai gali padaryti kuri nors projektui besipriešinanti grupė – gyventojai, konkurentai arba valstybei priešiškos jėgos, kurios nesuinteresuotos, kad Lietuva turėtų energetinį nepriklausomumą.
Mes įžvelgiame teisinę spragą, kuri suteikia galimybę piktnaudžiauti.
Aiškaus reglamentavimo nebuvimas yra terpė neskaidrumui ir neaiškumui, tai kelia problemų ir investuotojams, ir projektams besipriešinantiems asmenims“, – sakė advokatas, „Hubleagal“ advokatų kontoros partneris Laurynas Lukošiū-nas.
Suaktyvėja prieš statybas
Teisininko teigimu, yra buvę atvejų, kai viena suinteresuota grupė samdė vienus ornitologus, kita – kitus ir jie pateikia skirtingus duomenis apie toje pačioje teritorijoje esančius lizdus.
VSTT Biologinės įvairovės skyriaus specialistai patvirtino, kad pradėjus teritorijų planavimo procedūras dėl įmonių ar institucijų vykdomų projektų SRIS lankomumas padidėja.
„Natūralu, kad tyrimai vykdomi tuo metu aktualiose teritorijose ir daugiau duomenų įvedama būtent jose. Tokių pasikeitimų neįvardiname kaip netikėtų“, – teigė VSTT atstovai.
Verslui – daug draudimų
Advokato L.Lukošiūno teigimu, kaskart projektuojant tiek vėjo jėgaines, tiek kitus stambesnius objektus verda arši kova.
„Lietuvos teritorija yra gana nedidelė, todėl norintiems plėtoti žaliąją energiją – statyti saulės ir vėjo elektrinių parkus – daug vietų nėra. Ne visur yra tam reikalingi tinklai, be to, yra nemažai rezervatų ir draustinių, karinių objektų, kur tokia veikla iš viso draudžiama. Vėjo elektrinių negalima rengti ir šalia miestų bei gyvenviečių.
Net ir tuomet, kai randama tinkama vieta, tiriama, ar tai nepakenks gamtai.
Dabar nuo vieno ar kelių lizdų gali priklausyti, ar toje vietoje bus vėjo elektrinių parkas. Jei netoliese peri paukščiai, o pastumti parko į vieną ar į kitą pusę neįmanoma dėl kitų apribojimų, milijoniniai projektai žlunga, o teritorija tampa nenaudojama“, – sakė L.Lukošiūnas.
Pasigenda arbitrų
„Paukštis turi teisę įsikurti ten, kur jis nori, mes tam negalime turėti įtakos, bet galime nustatyti, ar paukštis ten tikrai yra, ir tikrai toks, koks deklaruojamas“, – svarstė advokatas.
Jis pasigedo specialistų, kurie objektyviai įvertintų, ar skirtingų šalių samdyti ornitologai pateikia teisingą informaciją. Be to, anot L.Lukošiūno, nėra jokios atsakomybės tiems, kurie į sistemą įkelia neteisingą informaciją.
„Tai jau daugiau ne teisiniai, o gamtiniai dalykai, bet juk gali būti, kad SRIS užregistruotas lizdas jau yra senas, apleistas, nenaudojamas gal penkerius metus. Gali būti, kad paukščiai jau migravo ir įsikūrė kitur. O gal lizdas užfiksuotas tuo metų laiku, kai paukščių nėra“, – svarstė teisininkas.
Kartais užtenka nuotraukų
Biologinės įvairovės skyriaus atstovai tvirtino, kad lizdai tikrinami tik tam tinkamu metu: „Saugomų paukščių lizdų patikrą vietoje vykdo ornitologai ekspertai optimaliu tam laiku, kad būtų galima įvertinti lizdo užimtumą, būklę ir nustatyti jį naudojančio paukščio rūšį. Patikros rezultatus vertina ir sprendimus dėl paukščio radavietės apsaugos priima Saugomų rūšių radaviečių, augaviečių duomenų tikslinimo komisija.“
Tarnybos teigimu, gyventojų pateikiama informacija nėra aklai pasitikima. Visų įkeliamų lizdų anketos peržiūrimos ir tvirtinamos ekspertų ornitologų, kurie vertina, ar nurodytos buveinės bei naudmenos tinkamos tam tikroms paukščių rūšims.
Vertinama ir stebėtojo pateikta informacija – buveinės bei stebėjimų aprašymas, nuotraukos. Reikalaujama pateikti dvi lizdų nuotraukas: vieną – bendrą medžio ir buveinės nuotrauką, kitą – paties lizdo iš kuo arčiau.
Taip pat vertinami sistemoje jau esami duomenys toje vietovėje, ortofoto nuotraukos, miškų kadastro duomenys, kiti tos ar susijusių rūšių stebėjimai.
Saugomos rūšies radavietės ar augavietės aprašymas bei nuotraukos laikomi pakankamais, jeigu jie leidžia ekspertui pagrįstai nuspręsti, ar saugomos rūšies individai buvo stebėti jiems būdingoje aplinkoje ir ar stebėjimo faktas gali būti laikomas patikimu.
Suradę trūkumų arba netikslumų ekspertai surašo pastabas ir grąžina anketą SRIS duomenų teikėjui pataisyti.
Daug nežinomų lizdų
Saugomų rūšių informacinėje sistemoje šiuo metu įvesta informacija apie 146 paukščių rūšis bei 24,5 tūkst. jų lizdų. VSTT teigimu, Lietuvoje paukščių lizdų yra gerokai daugiau nei apie juos surinkta duomenų.
Iš viso į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 566 saugomos rūšys: 225 gyvūnų, 224 – augalų, 117 – grybų. 39 rūšys saugomos itin griežtai.
Naujais duomenimis, SRIS labiausiai buvo papildyta 2014–2016 metais, kai Gamtos tyrimų centras vykdė projektą „Mokslinių tyrimų ir išsklaidytos informacijos apie saugomas rūšis parengimas ir įvedimas į vieningą sistemą (SRIS)“. Jo metu į sistemą buvo įtraukta apie 53 tūkst. naujų įrašų apie saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšis.
Įkėlus naują informaciją apie jų atsiradimą įrodymų tikrinimas lėtas, tad investuotojų projektai gali būti vilkinami metų metus.
