Per moksleiviams rengiamus pirmosios pagalbos mokymus dažnai imituojamos teroro išpuolio situacijos, kai pirmiausia reikia suteikti pagalbą sau, o tik po to – šalia esančiam.
Tačiau kai šalia nugriaudėja tikras sprogimas, mokymuose įgytas žinias gali ištrinti panika ir išgąstis. Karo zonoje taip atsitinka net profesionalams.
Tai ne kartą matė paramą į karo siaubiamą Ukrainą nuolat vežantis 59 metų fotografas Ričardas Grigas.
Lietuvius užklupo sprogimas
Birželį jis ir dar keturi Ukrainos kariams dronus, kompiuterius bei kitą būtiną įrangą vežę lietuviai patys atsidūrė pačiame sprogimo centre.
Kraudami daiktus Pokrovske jie staiga išgirdo raketos smūgį, o iš dangaus pažiro akmenukų kruša. Netrukus paaiškėjo, kad gretimoje gatvėje sprogo raketa, kurios skeveldra kiautai pervėrė pėdą lietuvius iš kaimo atlydėjusiam kariui.
Maždaug po dešimties minučių įvyko dar vienas sprogimas.
„Atsidūriau lyg vakuume – girdėjau duslų smūgį, nes praradau dalį klausos, prieš akis plykstelėjo ugnis, į plaučius įtraukiau parako, burnoje pasidarė kartu. Šį jausmą sunku net apibūdinti“, – praėjus kelioms dienoms po šio įvykio pasakojo R.Grigas.
Gelbėjo sužalotą bičiulį
Jie su bendrakeleiviu Ričardu Savicku stovėjo šalia automobilio. Veidu į sprogimo vietą atsisukęs R.Savickas matė lekiančias skeveldras, todėl pastūmė savo draugą ir sušuko: „Griūk.“
R.Grigas pasislėpė už automobilio, o smūgis bloškė taip, kad apie 10 sekundžių jis negalėjo pakilti nuo žemės.
Tada jis išgirdo R.Savicką rėkiant: „Koja, koja“, o pažiūrėjęs į savo delną pamatė mažą skylutę, iš kurios staiga plūstelėjo kraujas.
Nors pats buvo sužeistas, R.Grigas su bičiuliais šoko į pagalbą R.Savickui. Su lietuviais buvęs kariškis jam ant kojos uždėjo turniketą, o kiti vyrai įkėlė jį į vieną mikroautobusą. Kariai nurodė sužeistąjį vežti į miesto ligoninę.
Po visko, kas įvyko, prie vairo sėdęs Žilvinas Svitojus sugebėjo vairuoti be panikos ir vis spausdavo signalą, kad visi pasitrauktų iš kelio.
Teko patraukti net vietos greitosios pagalbos automobilį, kurio vairuotojas, matyt, laukė, kol medikai iš namo išneš ligonį. Nors prie mašinos joks veiksmas nevyko, ji buvo visiškai užblokavusi plačią gatvę.
Greitosios automobilio vairuotojas tik sutrikęs žiūrėjo į rėkiančius ir rankomis mojančius vyrus, todėl neliko nieko kita, kaip tik nulaužti jo mašinos veidrodėlį ir lėkti toliau.
Nors ligoninę jie pasiekė netrukus, R.Savickui medikai nu-pjovė koją.
Įgytų žinių neužtenka
Tąkart kartu buvę jo bičiuliai ir dabar nežino, ar sprogimo sužalotam vyriškiui pagalbą suteikė tinkamai. „Galbūt nereikėjo dėti turniketo, kad ilgai vežant nesutriktų kraujotaka, gal reikėjo pirma prakirpti kelnes ir pažiū– rėti, ar labai kraujuoja, tačiau mes to nežinome. Šalia nebuvo nei medikų, nei paramedikų“, – svarstė R.Grigas.
Nors jis yra išklausęs pirmosios pagalbos kursus, įvykus nelaimei visko žinoti ir įvertinti neįmanoma: „Būtinus dalykus turi žinoti, bet nėra garantijos, kad nesutriksi. Juk būna situacijų, kai pamatai žmogų nuplėšta galva ar nutrauktomis galūnėmis, ir ką tokiu atveju gali? Aš nežinau.“
Nežinia ir kaip būtų, jei tokia situacija pasikartotų. „Tąkart mes gavome tiesioginį raketos smūgį, bet nesutrikome. Sužinojau, kad galiu nešti sužeistąjį, nors man tai nebuvo pirmas kartas. Bet nežinia, kaip kitą kartą į tokią situaciją reaguotų smegenys, gal įsijungtų savisauga ar baimė“, – svarstė R.Grigas.
Raketos smūgį patyręs foto– grafas kurį laiką abejojo, ar verta dar važiuoti į Ukrainą, bet nuvažiavo ir nustebo – baimė buvo mažesnė nei prieš sprogimą.
Šokas neleidžia pajudėti
Pastaruoju metu daugiau laiko Ukrainoje nei Lietuvoje praleidžiantis fotografas iš Kaišiadorių mato įvairių situacijų. Kartais net gerai apmokyti kariai ir paramedikai, kurie į karo lauką eina sakydami „einu į darbą“, nebegali padėti nei sau, nei aplinkiniams.
Vieni puola į paniką, kiti visiškai praranda orientaciją. Medikai tokią būseną vadina psichogeniniu stuporu – šoko reakcija staiga ištikus didelei nelaimei. Ši reakcija panaši į apmirimą, nualpimą arba labai stipraus susijaudinimo būseną.
Arba atvirkščiai – gelbėtojais tampa jokios patirties neturintys nepilnamečiai. „Esu matęs, kaip gal 16 metų mergaitė šliaužia per apšaudymus ir tempia sužeistąjį, bet smulkutei merginai, dėvinčiai liemenę ir šalmą, tai daryti per sunku, todėl pasikviečia antrą, trečią. Ir jos nebijo mirti, jos sako: „Mes giname tėvynę“, – pasakojo R.Grigas.
Medikamentai – sau ir kitiems
Mokyti ukrainiečių pirmosios pagalbos atvyksta įvairių Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, instruktoriai, tačiau R.Grigas neslėpė, kad vietos gyventojai į tokius mokymus dažnai žiūri skeptiškai: kam reikalingi kursai, jei trūksta būtiniausių medicinos priemonių?
Artimiausiu metu R.Grigas į Ukrainą žada vežti tvarsčių, o po kelias dėžes medikamentų stengiasi įdėti visiems, kas tik veža paramą į karo niokojamą šalį.
Be medicinos priemonių į Ukrainą nevažiuoja ir jis pats – su savimi visada turi turniketų, kuriuos uždėti dauguma išmoksta net per pusvalandį. Jo krepšyje yra binto, tamponų, antiseptiko, tablečių nuo skausmo, termoantklodė.
„Tai minimalus krepšys, nes bet kuriuo atveju sužeistąjį reikia kuo greičiau vežti į medicinos punktą“, – pasakojo R.Grigas. O kiek sužeistajam padės šalia esantis net ir gerai apmokytas žmogus, nuspėti neįmanoma.
Nelaimės atveju sutriktų
Kritinėse situacijose, kai būtina veikti greitai, nemažai gyventojų jaučiasi sutrikę ir išsigandę. Tai rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu šiemet atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
Net 41 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad pirmoji jų reakcija, jei kitam žmogui prireiktų pagalbos, būtų sutrikimas.
Tyrimo duomenimis, antroji pagal dažnumą patiriama emocija buvo išgąstis – jį jaučiantys nurodė 35 proc. apklaustųjų. Užtikrintai tokiose situacijose jaustųsi tik 18 proc. gyventojų.
Į situaciją, kai kam nors skubiai reikėjo suteikti pirmąją pagalbą, per pastaruosius trejus metus yra patekę apie 20 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau daugiau nei pusė jų nemokėtų suteikti pagalbos.
Daugiausia mirčių – namuose
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus iniciatyva atliktos apklausos duomenys rodo, kad net 55 proc. lietuvių nežinotų, kaip suteikti pirmąją pagalbą.
Tačiau tokie įgūdžiai itin reikalingi. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus duomenimis, net 60 proc. staigių mirčių įvyksta artimoje aplinkoje. Jei šalia esantys žmonės žinotų, kaip suteikti pirmąją pagalbą, dalies staigių mirčių pavyktų išvengti.
Jei žmogų ištiko klinikinė mirtis, smegenys miršta per 4–6 minutes, greitoji pagalba paprastai atvažiuoja per 10–15 minučių. Jei šalia esantieji nieko nedarys, žmogus mirs.
Mokytis paskatino karas?
Raudonojo Kryžiaus atstovai pastebėjo, kad pirmosios pagalbos mokymus išklausę žmonės jaučiasi labiau užtikrinti ir drąsiau imasi veiksmų, kai esančiajam šalia prireikia pirmosios pagalbos.
Lietuvos Raudonasis Kryžius kasmet pirmosios pagalbos įgūdžių ir žinių suteikia apie 9 tūkst. gyventojų.
Prasidėjus karui Ukrainoje norinčiųjų mokytis šių pagrindų padaugėjo, tačiau neaišku, ar didesnis susidomėjimas pirmosios pagalbos mokymais kilo dėl geopolitinės situacijos, ar dėl didėjančio žmonių sąmoningumo.
„Kaip parodė mūsų atliktas tyrimas, net penktadalis Lietuvos gyventojų yra susimąstę apie pirmosios pagalbos įgūdžių įgijimą arba atnaujinimą karo Ukrainoje kontekste. Galima numanyti, kad šių įgūdžių turėjimą gyventojai sieja su galimybe jaustis saugiau. Atsidūrę situacijoje, kurioje šie įgūdžiai būtų reikalingi artimiausios aplinkos žmonėms, jie galėtų imtis būtinųjų pagalbos veiksmų“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.
Pataria mokytis palaipsniui
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus rengiamuose mokymuose imituojamos situacijos priklauso ir nuo metų laiko. Vasarą gyventojams dažnai aktualu išmokti, kaip teikti pirmąją pagalbą užspringus, taip pat ką daryti nudegus, perkaitus, kaip gaivinti skendusį žmogų.
Mokomasi ir kaip elgtis patyrus traumą, nes vasaros sezonu gyventojai dažniau užsiima aktyviomis pramogomis, todėl patiria daugiau traumų.
Psichologai pataria pirmosios pagalbos įgūdžių mokytis mažais žingsneliais ir palaipsniui. Pavyzdžiui, pirma išmokti gaivinimo, vėliau mokytis kraujavimo stabdymo, dar vėliau – kaulų lūžių mobilizavimo.
Jų teigimu, vienas geriausių būdų mokytis pirmosios pagalbos įgūdžių – savanoriauti renginiuose, kuriuose gali to prireikti. Tokiu būdu galima įgauti praktikos, stebėti, kaip veikia kiti savanoriai, pajusti realias situacijas.
Kaip paruošti pirmosios pagalbos rinkinį
Vilniaus miesto savivaldybės ir Krašto apsaugos ministerijos parengtame leidinyje nurodyta, kad kilus karui ar kitai krizei kiekvienam šeimos nariui reikia turėti standartinį pirmosios pagalbos rinkinį (tokį kaip automobilyje).
- Du turniketus.
- Reguliariai vartojamų vaistų ir svarbiausių papildomų medikamentų: skausmą ir karščiavimą mažinančių vaistų, pavyzdžiui, 400 mg ibuprofeno, 500 mg paracetamolio.
- Vaistų virškinimo sistemai gerinti: nuo viduriavimo, pvz., 2 mg loperamido, nuo vidurių užkietėjimo, pvz., 5 mg bisakodilio, nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo, pvz., 20 mg omeprazolio.
- Vaistų nuo alergijos ir kitų antihistamininių vaistų, pvz., 20 mg bilastino.
- Antiseptikų ir kasdien šeimos narių vartojamų vaistų.
