Aistros dėl Vyriausybės tęsiasi: konservatoriai kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl G. Nausėdos sprendimo

„TS-LKD frakcija nutarė inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar pagrindinį šalies įstatymą atitinka prezidento dekretas, kuriuo patvirtinta nepilnos sudėties Vyriausybė be dviejų ministrų. Konstitucija numato tvirtinti pilnos sudėties Vyriausybę“, – teigiama Eltai perduotame TS-LKD pranešime.

„Vienintelis būdas išsiaiškinti, ar nepilnos sudėties Vyriausybės tvirtinimas teisėtas – Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Šiuo metu regiame kreipimosi į Konstitucinį Teismą tekstą ir artimiausiu metu rinksime Seimo narių parašus“, – teigia Seimo konservatoriai.

Opozicinė frakcija taip pat atkreipia dėmesį, kad paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas ir prezidentas Gitanas Nausėda per Konstitucijos numatytą dviejų savaičių terminą nesuformavo pilnos sudėties Vyriausybės – Ministrų kabinetas buvo patvirtintas be „Nemuno aušros“ deleguojamų kandidatų į Aplinkos ir teisingumo ministrus.

„Neatmestina, kad tinkamų ministrų paieška dėl pasirinkto koalicijos formato ir prezidento išsakytų sąlygų bei požiūrio į „Nemuno aušros“ kandidatus, jog: „nežinau, kas iš save gerbiančių žmonių norėtų tapatintis su šitos partijos lyderiu“, gali užtrukti neapibrėžtą laiką“, – teigia TS-LKD.

„Suformavus nepilnos sudėties Vyriausybę dingsta Konstitucijoje numatyti terminai, per kiek laiko nepaskirti ministrai turi būti paskirti į pareigas. Tai gali sukurti prielaidas pažeisti konstitucinį atsakingo valdymo principą. Taip pat nepilnos sudėties ministrų kabineto formavimo toleravimas sudaro sąlygas apeidinėti Konstituciją ir jos numatytus griežtus terminus, per kiek paskirtasis ministras pirmininkas turi patvirtinti Vyriausybę“, – akcentuoja konservatoriai.

TS-LKD taip pat atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės įstatymas numato, kad ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti.

„Ši nuostata leidžia grįsti, kad Vyriausybės programos rengimas yra ir paskirtų ministrų atsakomybė. Kyla klausimų, ar konstituciška, kai programos rengime nedalyvavę, o Seime, programos svarstymo metu Seimo nariams nesudarius galimybę užduoti klausimų paskirtiems ministrams ir negalėjus įsitikinti, ar paskirti ministrai gebės vykdyti programą, atitinka Vyriausybės formavimo konstitucinę procedūrą“, – akcentuoja TS-LKD.

Norint kreiptis į Konstitucinį Teismą reikia surinkti 29 Seimo narių parašus.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda praėjusį trečiadienį pasirašė dekretą dėl naujosios Vyriausybės sudėties. Naujasis kabinetas – be dviejų ministrų. Vis dar liko neaišku, kas vadovaus Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms.

Praėjusį ketvirtadienį naujoji G. Palucko vedama Vyriausybė Seimui pateikė savo programą. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Vyriausybės programos pateikimo, Seimas turi ją apsvarstyti. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti tik tada, kai Seimas pritaria Ministrų kabineto programai.

Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė tikina, kad Konstitucijoje aiškiai nenubrėžta, kokios sudėties Ministrų kabinetas gali pradėti darbą. Todėl, anot jo, frakcijos inicijuotas kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) atsakytų į kylančius klausimus dėl nepilnos sudėties Vyriausybės.

„Kur yra riba, ir kiek ministrų gali būti nepatvirtintų, jeigu tokia praktika išvis gali būti taikoma. Konstitucijoje turi būti aiškiai pasakyta (kada Vyriausybė laikoma sudaryta – ELTA), Seimo atveju yra nurodyta, kada Seimas yra laikomas išrinktu“, – pirmadienį žurnalistams Seime teigė M. Lingė.

„Apie Vyriausybės sudarymą nieko nėra pasakyta, kiek ministrų turi būti paskirtų, kad Vyriausybė jau galėtų pradėti darbą. Yra tokių nuostatų, kurios suponuotų, kad Vyriausybė turi būti patvirtinta pilnos sudėties“, – akcentavo jis.

Parlamentaras svarsto, kad sprendimas tvirtinti nepilnos sudėties Vyriausybę galėjo būti priimtas ir dėl to, kad tokiu būdu siekta spėti suformuoti Ministrų kabinetą iki Konstitucijoje numatytų terminų.

„Seime, kada yra tvirtinama Vyriausybės programa, Seimo nariai, prieš spręsdami balsuoti ar nebalsuoti už tą programą, jie negali užduoti klausimų tų sričių ministrams, kurie šiuo metu nėra paskirti. Kitas klausimas, ar tokiu būdu nėra apeidinėjamas terminas“, – pabrėžė konservatorius.