Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Antanas Nedzinskas siūlo negrąžinti rinkimų užstato mandato atsisakiusiems parlamentarams. Tai numatančias Rinkimų kodekso pataisas įregistravęs politikas sako, kad jas priėmus būtų suvienodintos užstato grąžinimo sąlygos visiems rinkimų dalyviams.
„Po 2024 metų Seimo rinkimus paaiškėjo, kad mandato atsisakę kandidatai atgauna rinkimų užstatą, o analogišku atveju kandidatai į savivaldybių tarybas ar merus rinkimų užstato neatgauna. Todėl projektas parengtas siekiant suvienodinti rinkimų užstato grąžinimo sąlygas“, – dokumento aiškinamajame rašte sako A. Nedzinskas.
Jo siūlomos pataisos numato, kad kandidatas, atsisakęs pareigų, į kurias buvo išrinktas, neatgautų rinkimų užstato visuose Rinkimų kodekso reguliuojamuose rinkimuose.
Neperrinktiems parlamentarams išeitinę išmoką siūloma mokėti dalimis
Grupė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių siūlo į Seimą neperrinktiems parlamentarams iš karto nemokėti visos išeitinės išmokos, o ją skirti dalimis. Tikimasi, kad tai padės išvengti kuriozinių situacijų, kai į Seimą neperrinktas parlamentaras gauna solidžią išeitinę išmoką, tačiau vėliau kažkam atsisakius mandato po kelių dienų čia vėl sugrįžta.
Projektu siūloma nustatyti, kad neperrinktam parlamentarui pradžiai būtų išmokama tik vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Toliau ji būtų mokama lygiomis dalimis kas mėnesį, tačiau jos mokėjimas būtų nutraukiamas, jei buvęs parlamentaras dėl susiklosčiusių aplinkybių vėl užimtų Seimo nario pareigas.
Statuto pataisas parengę opozicinės TS-LKD frakcijos nariai Vytautas Juozapaitis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Paulė Kuzmickienė, Jurgis Razma, Dalia Asanavičiūtė, Mindaugas Lingė sako, kad jas priėmus būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, išeitinės išmokos mokėjimas taptų teisiškai ir etiškai labiau pagrįstas.
„Išeitinės išmokos prasmė yra pagalba Seimo nariui prisitaikyti prie naujų aplinkybių, kai jis nebeišrenkamas į parlamentą, kai tenka ieškoti naujo darbo. Tačiau šių pagrindų nebelieka, jei neišrinktam parlamentarui atsiranda galimybė vėl tapti Seimo nariu“, – sako pataisų autoriai.
Šiuo metu Seimo statute nėra nuostatų, kurios apribotų išeitinės išmokos skyrimą pasibaigusios kadencijos Seimo nariui.
Parlamentarui išmokama tiek vidutinių mėnesinių jo atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų iš eilės jis buvo Seimo nariu. Išeitinė išmoka yra ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio. Į kitą kadenciją neperrinktam politikui, ši išmoka išmokama paskutinę jo įgaliojimų dieną.
ELTA primena, kad į naujos 2024–2028 m. kadencijos Seimą neišrinkti, išeitines išmokas gavę, bet sau jų nepasilikę konservatorius Vytautas Juozapaitis ir demokratė Rūta Miliūtė vos kelias dienas buvo be darbo. Jau lapkričio 19 d. jie vėl sugrįžo į Seimą, užimdami nenorėjusių čia dirbti Gabrieliaus Landsbergio ir Virginijus Sinkevičiaus vietas.
Planuojama, kad gruodžio 10 d. Seimo narės pažymėjimas bus įteiktas ir konservatorei Jurgita Sejonienei. Į Seimą ji sugrįžta po kelių savaičių „bedarbystės“ laikotarpio. Čia ji pakeis dirbti į Europos Parlamentą (EP) išvykstantį, mandato atsisakiusį Liudą Mažylį.
