„Šįkart nubusti prieš penkias sekmadienį nebuvo pikta.
Mūsų akyse žlugo kruvinas diktatorius Basharas al-Assadas, o su juo didžiulį pralaimėjimą patyrė karo nusikaltėlis Putinas.
Niekas nežino, kaip susiklostys Sirijos ateitis, ypač Sirijos krikščionių didelės bendruomenės likimas, tačiau Rusijos pralaimėjimas šiame regione yra didžiulė pergalė bei viltis ir įkvėpimas visiems. Visi pamename, kaip pergalingai 2015 metais Putinas įžengė į Siriją, kiek nužudė žmonių, kokia tragedija per jo bombardavimus ištiko Allepo miestą, kokią pabėgėlių krizę sukėlė Europoje.
Šiuo metu, kai rašau, ateina žinios apie sudužusį Assado lėktuvą IL, kuriuo jis bėgo iš Damasko. Kol kas patikimų žinių apie sudužimą nėra.
Putino remiamo Assado režimo griūtis turi būti aiški žinia ir Vakarams.
Nustokim bijoti Putino. Juk tuomet, prieš devynerius metus, būtent dėl nesugebėjimo laiku priimti svarbių sprendimų, Putinas užėmė atsivėrusį vakuumą Sirijoje, įsitvirtino regione su savo karinėmis bazėmis Tartuse ir kitur.
Neabejoju, kad šiuo metu daug panikos Kremliuje.
Šis režimas ne amžinas.
Griuvo SSRS, grius ir Putino Rusija.
Tik reikia padėti jam sugriūti, padedant Ukrainai.
Deja, yra viena labai svarbi aplinkybė.
Patys rusai Rusijoje.
Ar jie perskaitys žinią iš Sirijos taip, kaip čia aš surašiau?
Kol kas ženklų nesimato.
Beje, Assadas režimo žlugimas yra ir apie Iraną. Apie tuos, kurie tokie patys“.
