Apie tai naujienų portalo Lrytas organizuotoje saugumo konferencijoje „Saugumo kodas“ kalbėjo savo sričių specialistai – tėvams jie pateikė ir patarimų, ir pastabų, kaip savo atžaloms padėti nepasiklysti šiuolaikinių technologijų sūkuryje, kaip išlikti saugiems ir apsisaugoti nuo žalingo turinio.
Internetą palygino su gatve
„Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė diskusijoje „AŠ PATS! Žinau, kaip būti saugiam internete“ svarstė, kad naudojimasis šiuolaikinėmis technologijomis yra gana individualus dalykas, todėl neretai tėvai ir vaikai internete gyvena tarsi visiškai atskirus gyvenimus.
„Mes patys esame labai pratę naudotis išmaniosiomis technologijomis, ekranais, ir juos naudoti tam, kad pagūglintume, kad paieškotume kažkokios informacijos. Tai, man rodos, čia tikrai yra individualumo – tarsi ir tėvai dažnai žiūri patys sau ir kažką veikia, ir vaikai dažnai paliekami patys sau kažką veikti“, – pastebėjo specialistė.
Todėl, J.S.Jasiulionės teigimu, labai svarbu, kad tuomet, kai vaikai dar tik pradeda naudotis technologijomis, išmaniaisiais įrenginiais, tėvai būtų šalia, geranoriškai bendradarbiautų.
„Bent jau pradžioje, kol mes susigaudome, kaip vaikas supranta, kas ten vyksta, kaip jis naršo, kaip jis naudojasi tuo ekranu ir panašiai. Ir paskui, man rodos, palaikant pulsą, visą laiką yra svarbu arba domėtis, arba veikti kažką kartu – nepamesti šitos temos“, – pridūrė psichologė.
Saugumą internete ilgametė „Vaikų linijos“ psichologė palygino ir su saugumu gatvėje.
„Kaip pasakyti vaikams, kas grėsminga, kas saugu, kokias taisykles sukurti? Kaip įdomu, nes, pavyzdžiui, leisdami vaikus į gatvę mes tarsi tokių klausimų neklausiame.
Nuo ko čia pradėti, tai ką čia jam pasakyti, ko jam nesakyti – atrodo, kad yra kažkokie intuityvūs dalykai, kuriuos mes padarome. Eidami į gatvę rodome pavyzdį, kaip saugiai pereiti gatvę, paleisdami vaiką pirmą kartą į mokyklą nueiname kelią nuo namų iki mokyklos ir jį palydime, kad suprastume, kokios yra tos potencialios rizikos ir kur vaikui būtų svarbu atkreipti dėmesį, stabtelėti.
Ir galvoju – šiaip saugumas internete man truputį primena saugumą visose kitose erdvėse – čia irgi yra panašios grėsmės“, – svarstė J.S.Jasiulionė.
Anot jos, internete, kaip ir gatvėje, būna visko.
„Yra kažkokie technologiniai dalykai, kuriuos turi žinoti – kada galima eiti, kada negalima eiti, kada čia ta raudona šviesa, o kada – žalia.
Yra žmonės aplink, kurie gali būti geranoriški, gali būti pikti, ir turi kažkaip susigaudyti. Bet, matyt, esminis skirtumas, kuo skiriasi, kai mes išleidžiame vaiką į gatvę ir kai einame į internetą, kad mes tikrai labai mažai ten būname kartu.
Gatvėje mes būname daug kartų, mes einame pasivaikščioti, o štai pasivaikščioti po internetą – nėra tokio koncepto“, – aiškino psichologė.
Būdai – patys įvairiausi
„Telia Lietuva“ technologijų ekspertas Andrius Šemeškevičius savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad šiandien internete vaikų iš esmės tyko visos įsivaizduojamos grėsmės.
„Nuo apsimestinių draugų, kurie išvilios kažkokią informaciją galbūt apie tėvus, šeimą ir ją naudos, iki to vaiko įgasdinimo, tėvų pinigų išviliojimo ir dar baisesnių dalykų – išeik iš namų, atnešk tą, parodyk, ir panašiai“, – vardijo specialistas.
Tačiau, A.Šemeškevičiaus teigimu, šeimoje yra labai svarbūs ir susitarimai. Šią praktiką jis taikė ir savo paties namuose, kai dukra norėjo susikurti „Facebook“ anketą, bet nebuvo sulaukusi tam tinkamo amžiaus.
„Buvo susitarimas, kad aš tau padėsiu sukurti paskyrą, bet tu mane turėsi priimti į draugus. Tai aš visuose socialiniuose tinkluose su savo dukra ir mano žmona buvome drauguose.
Kai tu drauguose, tu vis tiek matai, kas ką postina, laikina. (...) Mes, kaip tėvai, bandėme nereguliuoti, neaiškinti, bet jeigu kažką pamatydavome, vis tiek pasikalbėdavome“, – prisiminė „Telia Lietuva“ atstovas.
Pasak jo, šiandien yra tikrai gerų techninių priemonių, kurios tėvams gali padėti apsaugoti savo vaikus nuo žalingo poveikio internete. Tiesa, pridūrė A.Šemeškevičius, patys tėvai ne visada turim tam reikiamo išprusimo, galbūt nežino, ką išbandyti, kokias konkrečiai priemones naudoti.
„Jeigu naudojote „Windows“, jeigu naudojate „Apple“ kompiuterius, galima nustatyti šeimą – nurodyti, kad ši paskyra yra vaiko, nurodyti, kas yra tėvai, ir tada ten vaiko amžių galima apriboti. Tai operacinė sistema jau kažką riboja“, – aiškino technologijų ekspertas.
A.Šemeškevičius pridėjo, kad kai kada galima nustatyti ir tai, kad telefonas nerodytų programėlių, iš kurių galėtų sklisti žalingas turinys. Taip pat yra ir papildomų programėlių, mokamų ir nemokamų, kurios gali filtruoti reklamas, riboti kai kuriuos Lietuvos ir užsienio tinklapius.
„Visos jos dirba panašiais principais – bando atpažinti turinį, yra žinomi kenkėjiški puslapiai, kur yra žalingas turinys, tai automatiškai beveik visos blokuoja“, – kalbėjo jis.
Taip pat, anot A.Šemeškevičiaus, kai kurie įrankiai leidžia skaičiuoti prie ekranų praleistą laiką, tėvai gali nuotoliu stebėti, ką prie ekrano veikia vaikas, taip pat gauti statistiką, kiek laiko atžala leido vienose ar kitose programose.
Išskyrė svarbiausias taisykles
Kaip suprasti, kad vaikas internete jaučiasi nesaugiai? Pasak ilgametės „Vaikų linijos“ psichologės J.S.Jasiulionės, kartais tą galima identifikuoti gana lengvai – ypač, jei tai atsispindi vaiko elgesyje.
„Čia kalba yra apie labai platų spektrą pavojų ir grėsmių. Jeigu, pavyzdžiui, mes galvojame, kad vaikas susidūrė su kokiu nors internetiniu žeminimu, patyčiomis, grasinimais, tikrai tai kelia labai stiprią emocinę įtampą vaikui, ir tada tą emocinę įtampą, pažinodami savo vaiką, galime pastebėti.
Ar kažkoks baimingumas atsiradęs, ar suprastėjęs miegas, ar kažkokios vengimo situacijos – kai savo vaiką pažįstame ir pastebime, kad keičiasi jo elgesys, tai galime nujausti, kad kažkas vyksta.
Nebūtinai su internetu, bet su kažkuo susijusio. Ir suprasti, ar tai yra internetinė, technologinė situacija, ar kažkas mokykloje vyksta, kieme, su draugais, mes galime sužinoti tik pokalbio būdu“, – tvirtino psichologė.
Pasak J.S.Jasiulionės, yra daugybė situacijų, kurių vaikai neatkleidžia tol, kol suaugusieji jų nepaklausia, arba kol, ta situacija neužauga taip stipriai, jog pagalba jau yra būtina.
„Kadangi aš daugybę metų dirbu „Vaikų linijoje“, irgi žinau, kaip dažnai vaikai saugo savo aplinkos suaugusiuosius nuo kažkokių sunkumų, su kuriais jie susiduria. Nežinau – baiminasi, kad susijaudins per daug, kad nervinsis“, – pastebėjo specialistė.
Taip pat, pasak jos, vaikai labai dažnai bijo pasipasakoti apie savo bėdas todėl, kad bijo bausmės.
„Dažna reakcija iš tėvų yra ta, kad viskas – blokuojam, nenaudok, nedaryk to. Ir tikrai vaikams yra labai baisu, nes tas išmanusis įrenginys, kai jį turi, tampa labai svarbia gyvenimo dalimi.
Jeigu jie žino, kad tėvai labai susijaudina, supyksta ar nori tada riboti tą išmanųjį telefoną, tada jie, tikėtina, labai stengsis slėpti, kad kažkas ten nutiko“, – pabrėžė J.S.Jasiulionė.
Psichologė įsitikinusi – rasti aukso vidurį tarp visiškos kontrolės ir laisvės tikrai yra menas, tačiau yra ir taisyklių, į kurias reikėtų atsižvelgti. Pavyzdžiui, viena iš jų – vaiko amžius. Kuo jaunesnis vaikas, tuo tėvų vaidmuo yra svarbesnis.
„Kuo jaunesnis vaikas, tuo yra natūraliau, kad galime ir kontroliuoti – aš to žodžio nevengčiau, čia toks labiau per susitarimus, ne tik tai, kad pasakiau ir taip bus – bet labai svarbu, kad tėvai prisiimtų savo vaidmenį ir nepaleistų visiškai laisvai, nes tikrai vaikai yra labai skirtingi. (...)
Tikriausiai sudėtingiausios situacijos, kai girdžiu, kad tėvai 16-mečiams vaikams uždeda kažkokį ribojimą, kur negali žiūrėti kokio „YouTube“, kas, man atrodo, jau yra nebe tvarkoje, nes mes turime be penkių minučių suaugusį žmogų ir staiga dedame ribojimus, neidami į diskusijas.
Tai tikrai labai svarbu – kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau leisti spręsti jam pačiam, bet irgi susitarti tam tikras saugumo taisykles“, – nurodė J.S.Jasiulionė.
Pasak ilgametės „Vaikų linijos“ psichologės, suaugusieji dažnai technologijas tiesiog nuvertina, o vaikų laiką, praleidžiamą prie jų, vadina nesąmonėmis. Tai esą irgi kuria didelę atskirtį, nes vaikams pasipasakoti apie tai ar kreiptis pagalbos tampa dar sudėtingiau.
„Labai svarbu į šį vaiko laisvalaikio momentą žiūrėti su pagarba, nepamiršti, kad mes patys labai daug su technologijomis dalykų veikiame, ir nenuvertinti, kad vaiko žaidimas tenai yra mažiau vertingas nei žaidimas su draugais kažkur kitur“, – aiškino J.S.Jasiulionė.
