Lapkritį Regionų administracinio teismo Kauno rūmai atmetė verslininko ir buvusio KGB darbuotojo J. Kudimovo skundą dėl sprendimo panaikinti jam išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę. Teismas paskelbė, kad išimties tvarka suteikta pilietybė buvo atimta pagrįstai, pareiškėjo skundas dėl dekreto panaikinimo buvo atmestas.
J. Kudimovas pasinaudojo jam suteikta teise ir šį teismo spendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).
„Skundas yra pateiktas, prašoma panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą“, – Eltai sakė J. Kudimovo advokatas Laurynas Biekša.
LVAT sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.
Regionų administracinis teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgdamas į geopolitinę situaciją, konstatavo, kad J. Kudimovas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Valstybės saugumo departamento (VSD) nurodytas aplinkybes, kad J. Kudimovo veikla, jo sąsajos su Rusijos įtakos operacijomis užsienyje ir galimybės naudojantis Lietuvos Respublikos piliečio pasu nekontroliuojamai lankytis Lietuvoje bei Šengeno erdvėje sudaro galimybes Rusijos institucijoms ir žvalgybos tarnyboms vykdyti prieš Lietuvos interesus nukreiptą veiklą ir tai kelia grėsmę valstybės saugumui.
Teismas paskelbė, kad prezidento Gitano Nausėdos dekretas buvo priimtas tinkamai laikantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
Atsakovas šioje byloje yra Lietuvos prezidentas G. Nausėda, trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu yra Migracijos departamentas, Vidaus reikalų ministerija (VRM), VSD bei Prezidentūros Pilietybės reikalų komisija.
Pastaroji, įvertinusi vidau reikalų ministrės teikimą, visą pateiktą informaciją, argumentus, vienbalsiai nusprendė, kad J. Kudimovas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui ir tai yra pagrindas pilietybės netekimui.
Ši byla teismo nutartimi yra pripažinta nevieša, ji buvo nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.
Pasak teismo, J. Kudimovas skunde nurodė, kad pilietybės netekimo procedūra buvo vykdoma vienašališkai, neskaidriai ir neobjektyviai, neteikiant informacijos, pažeidžiant teisės aktus, o galutinis sprendimas, t. y. prezidento dekretas, priimtas vertinant nepatikimą, tikrovės neatitinkančią, fragmentiškai ir tendencingai pateiktą medžiagą bei pareiškėjui neatlikus nė vieno nurodomo veiksmo po 2023 m. birželio 1 d., t. y. po ginčui aktualaus Pilietybės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo.
Be to, pareiškėjas mano, kad teisės normos, nustatančios tiek Lietuvos Respublikos pilietybės, suteiktos išimties tvarka, netekimo pagrindą, tiek ir šio proceso vykdymą, prieštarauja Konstitucijai. Todėl J. Kudimovas prašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl tam tikrų Pilietybės įstatymo straipsnių atitikties Konstitucijai.
Teismas nepatenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į KT, kadangi šioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai teismui nesukėlė abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai.
ELTA primena, kad kovą prezidentas G. Nausėda pasirašė dekretus, kuriais panaikino verslininkui J. Kudimovui ir baleto šokėjai Ilzei Liepai išimties tvarka suteiktas Lietuvos Respublikos pilietybes.
Pilietybės reikalų komisija dar vasario 9 d. pateikė rekomendaciją dėl buvusio KGB darbuotojo J. Kudimovo.
Įvertinus VRM, VSD bei kitų tarnybų duomenis, konstatuota, jog J. Kudimovas vykdo veiklą, nesuderinamą su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Žvalgybos teigimu, verslininkas iki šiol palaiko ryšius su įtakingais asmenimis Rusijoje, dalyvavo Kremliaus valdomų įmonių veikloje, neskaidriose Vakarų šalių rinkimų finansavimo iš Rusijos schemose.
Tuo metu išvadą dėl šokėjos I. Liepos Pilietybės reikalų komisija priėmė vasario 14 d. Nutarta siūlyti naikinti 2000 m. išimties tvarka balerinai suteiktą pilietybę dėl viešai reiškiamo palaikymo Rusijai, pačios šokėjos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Klausimai dėl I. Liepos pilietybės kilo pasirodžius interviu, kuriame ji neslėpė simpatijų Vladimirui Putinui, karą Ukrainoje vadino specialiąja operacija, atvirai niekino Vakarų pasaulį ir vertybes.
Pagal Pilietybės įstatymą išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė iš asmens gali būti atimta ne tik tada, kai jis savo veiksmais kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, bet ir kai viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams.
ELTA primena, kad panašiu pagrindu pernai rugsėjį buvo priimtas sprendimas panaikinti išimties tvarka ledo šokėjai Margaritai Drobiazko suteiktą Lietuvos Respublikos pilietybę.
M. Drobiazko taip pat kreipėsi į teismą, jos byloje sprendimas bus skelbiamas antradienį.
