Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad veiksmų reikia imtis ne tik NATO lygmeniu, tačiau ir Baltijos jūros regiono valstybių lygmeniu.
„Svarstau apie bendrą jūrinį patruliavimą Baltijos valstybių, Lenkijos, Švedijos, Suomijos. Šis bendras patruliavimas parodytų, kad mes labai rimtai imamės veiksmų ir atsakomybės ir esame pajėgūs apsaugoti savo kritinę infrastruktūrą. Nes tai yra NATO šalių kritinė infrastruktūra“, – Klaipėdoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Nes labiau nei akivaizdu, kad hibridinės atakos ateinančiais metais tik dar labiau dažnės, įskaitant ir Baltijos jūrą“, – pabrėžė jis.
Estijos prezidentas Alaras Karisas taip pat sutiko, kad reikia imtis visų reikiamų veiksmų, kad Baltijos jūroje esanti kritinė infrastruktūra būtų apsaugota.
„Mes turime būti tikri, kad panašūs dalykai nepasikartos“, – akcentavo Estijos prezidentas.
„Mes negalėsime būti 100 proc. tikri, kad mums pavyks išvengti tokių dalykų. Bet mes turime įdėti visas reikalingas pastangas, kad mūsų infrastruktūra būtų apsaugota“, – pabrėžė jis.
Bendro patruliavimo Baltijos jūroje idėją parėmė ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.
„Aš labai norėčiau pasveikinti patruliavimo Baltijos jūroje idėją, bet mes dar turime padirbėti ties detalėmis, nes tai reikalauja resursų, tai reikalauja laivų“, – akcentavo jis.
Skaitmeninės infrastruktūros ir duomenų perdavimo paslaugų teikėja bendrovė „GlobalConnect“ antradienį pranešė, kad taiso Suomijoje nutrūkusį sausumos šviesolaidinį kabelį.
Naujausi incidentai įvyko pirmadienio popietę, o remonto darbai kol kas tebevyksta, teigė „GlobalConnect“. Antradienio rytą vienas iš dviejų pažeidimų jau buvo sutvarkytas, bendrovė pranešė dirbanti toliau, kad pašalintų ir antrąjį.
Dar lapkritį Baltijos jūroje taip pat buvo nutraukti telekomunikacijų kabeliai, besidriekiantys tarp Lietuvos ir Švedijos bei Vokietijos ir Suomijos.
ELTA primena, po kabelių Baltijos jūroje nutraukimo NKVC direktorius Vilmantas Vitkauskas teigė, jog pagal dabartinę versiją du fiksuoti incidentai įvyko toli vienas nuo kito, ne teritoriniuose Lietuvos vandenyse.
Po incidento buvo visiškai nutrūkęs duomenų perdavimas tarp Suomijos ir Vokietijos. Beveik 1,2 tūkst. kilometrų ilgio kabelis yra vienintelė tiesioginė tokia jungtis tarp Suomijos ir Vidurio Europos ir eina kartu su kitomis svarbiomis infrastruktūros dalimis, įskaitant dujotiekius ir elektros kabelius.
Lietuvos politikai šį gedimą sieja su aktyvėjančia Rusijos veikla regione ir ragino NATO lygiu tartis dėl bendro aljanso atsako. Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius teigė, jog kabelių sugadinimas turi būti vertinamas kaip „sabotažas“. Leidinys „Financial Times“ skelbia, jog tuo metu, kai įvyko minimas incidentas, su Kinijos vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Yi Peng 3“ plaukė netoli nutrauktų povandeninių kabelių. Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, jog neturi žinių apie šią situaciją.
Remiantis Švedijos ir Suomijos žiniasklaidos pranešimais, Kinijos laivo automatinės identifikavimo sistemos signalas staiga dingo, kai jis plaukė netoli apgadintų kabelių. Švedų transliuotojas SVT pranešė, kad po incidento NATO šalių karinių jūrų laivynų laivai sekė šį laivą, kuris plaukė iš Rusijos naftos uosto.
Lietuvos Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl terorizmo. Švedija savo ruožtu pranešė pradėjusi tyrimą dėl „sabotažo“, tyrimą inicijavo ir Suomijos prokurorai.
