Galutinį verdiktą, ar pritaria vienam svarbiausių Vyriausybės dokumentų, Seimas turėtų pateikti po savaitės.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį jau pasirašė dekretą, kuriuo oficialiai patvirtino naująją Vyriausybę.
Tiesa, prezidentas palaimino ne 14, o tik 12 ministrų – du „Nemuno aušros“ teikti kandidatai į aplinkos ir teisingumo ministrus šalies vadovo filtro nepraėjo.
„Su dideliu džiaugsmu pristatau XIX-osios LR Vyriausybės programą, ir lygiai taip pat tikiuosi, jog su ne mažesniu džiaugsmu atsiskaitinėsiu už ją ir už jos pasiekimus“, – savo kalbą Seimo salėje pradėjo G.Paluckas.
Tiesa, kaip teigė paskirtasis premjeras, jam pačiam jau teko viešai išgirsti ir tam tikrų epitetų, skirtų naujosios Vyriausybės programos projektui.
„Kai kas ją vadina didelės valstybės programa – na, didelės valstybės programa, matyt, suponuoja, jog yra ir mažos valstybės tam tikra programa, ir tai jau yra filosofinis, politinis, ekonominis tam tikras skirtumas.
Nes maža valstybė ir tokios Vyriausybės programa aiškiai sako, jog sudėtingus, krizinius atvejus, sudėtingas problemas didžiąja dalimi mes paliekame spręsti patiems visuomenės nariams, žmonėms, susidoroti su kylančiais iššūkiais – tais, su kuriais galime susidoroti tik kartu, su solidariom, bendrom pastangom.
Todėl tikrai tuo epitetu aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi“, – tvirtino G.Paluckas.
Sulaukė šūsnio klausimų
Po Vyriausybės programos pristatymo paskirtasis premjeras G.Paluckas sulaukė daugybės Seimo narių klausimų.
Konservatorius Mindaugas Lingė, pastebėjęs, kad Vyriausybės programa pavadinta „Valstybė, kuri veikia“, pasiteiravo, ar nenutiks taip, kad su gausybe įvairių išlaidų didinimu, lengvatų plėtimu ir pajamų šaltinio nebuvimu, nenutiks taip, kad kitai Vyriausybei teks uždavinys kurti programą „Valstybė, kuri nebankrutuoja“.
„Kita klausimo dalis fundamentalesnė – ar jums neatrodo, kad pavadinimas suponuoja, esą per nepriklausomybės laikotarpį įvykusi transformacija, valstybės raida, pati valstybė tarsi neveikia, jeigu ją reikia įgalinti veikti? Ar tai neatliepia ir Kremliaus propagandos, kad Lietuva yra neįvykusi valstybė?“, – klausė M.Lingė.
Savo ruožtu G.Paluckas pastebėjo, kad pastarosiomis dienomis visi klausimai siejami su Kremliumi – tai, anot jo, yra keistas naratyvas, o diskusijų politinėje kultūroje turėtų būti išlaikytas dalykiškumas.
„Kalbant apie išteklių poreikį, be jokios abejonės jis yra ženklus, ir jis visada buvo ženklus, nes poreikiai visada buvo didesni nei galimybės. Todėl šnekame ir apie tvarius finansavimo šaltinius, tam tikras mokestines korekcijas, valstybės kūrimo ir viešųjų paslaugų išlaikymo naštos perskirstymą tarp atskirų visuomenės grupių“, – dėstė jis.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pastebėjo, kad žvelgiant į naująją valdančiąją koaliciją susidaro „labai dvejopas įspūdis“.
„Tarsi yra dvi paralelinės realybės – yra tas simpatiškasis, kultūringasis koalicijos veidas, šiuo atveju jūs, kalbantis apie geresnį susiklausymą, bendravimo kultūrą, dialogo kultūrą, ir yra jūsų kolegos, kurie šiek tiek kitaip šneka, ir tai daro kasdien, bet jūs esate linkę lyg šią realybę ignoruoti – ji visgi vis primena apie save“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Liberalė taip pat pastebėjo, kad šios Vyriausybės prioritetas, panašu, yra „viskas“.
„Iš kur, kokias gi visuomenės grupes jūs pirmiausia ketinate apmokestinti?“ – teiravosi V.Čmilytė-Nielsen.
Kalbėdamas apie mokesčius ir išteklius G.Paluckas tikino, kad nauji valdantieji „mokosi ir iš kitų klaidų“. Jis atsakė ir į jos pamąstymą apie bendravimo kultūrą.
„Mes esame lygūs įvairovėje, turime įvairius savo bendravimo įpročius, būdus, ir mėginame ir valdančiojoje koalicijoje, ir čia, Seime, visi rasti tam tikrą santykį su gyvenimu.
Kai kada tai virsta konfliktais, kai kada – įtampomis, kai kada – pareiškimais feisbukuose, bet stengiamės, visi nuoširdžiai dedame pastangas, ir tikiu, kad visų pastangos yra abipusės“, – atsakė jis.
Savo pastebėjimais pasidalijo ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Artūras Zuokas.
„Gerbiamas premjere, klausant jūsų Vyriausybės programos nuo žodžių „sieksime“ ir „gerinsime“ šiek tiek galva apsvaigo, kaip geros žolės parūkius, nors jos nerūkau“, – palygino A.Zuokas, pasiteiravęs G.Palucko apie planuojamą Regionų ministeriją.
Klausimų parlamentarai turėjo ne tik naujajam premjerui, bet ir atskiriems ministrams – jų teirautasi apie energetikos iššūkius, sveikatos apsaugos sistemos problemas ir kitus dalykus.
Ką įsipareigoja?
Dar prieš Seimo posėdį paskirtasis premjeras vylėsi, kad Seimo dauguma, kuri patvirtintų Vyriausybės programą, „tikrai yra stabili“.
„Žiūrėsim – aš esu pasiruošęs pristatyti per kiek trumpesnį laiką ir palikti kolegoms galimybę paklausti tiek manęs, tiek ministrų, nes jaučiu, kad tokių klausimų bus“, – prieš posėdį paklaustas, ar dviejų valandų užteks įtikinti kolegas dėl Vyriausybės programos, svarstė G.Paluckas.
Socialdemokrato formuojama devynioliktoji Vyriausybė planuoja didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, įsipareigoja kasmet didinti neapmokestinamų pajamų dydį bei jį maksimaliai artinti prie minimalios mėnesinės algos.
Valdantieji taip pat numato panaikinti automatinį įtraukimą į antrą pensijų pakopą bei sugrąžinti nuostatą, kad pensijos priklausytų nuo turimo darbo stažo.
Būsimasis Ministrų kabinetas žada skatinti gimstamumą, skirti didesnę finansinę paramą šeimoms, įvesti nemokamą pradinių klasių maitinimą, plėsti regioninio būsto jaunoms šeimoms programą.
Atsižvelgdama į besitęsiančią Rusijos karinę invaziją Ukrainoje ir siekdama užtikrinti patikimą pasirengimą valstybės gynybai, Vyriausybė žada užtikrinti tvarų krašto apsaugos finansavimą, siekiantį ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Vyriausybės programos pateikimo Seimas savo posėdyje turi apsvarstyti programą.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. Vėliau Vyriausybės nariai turi prisiekti Seime.
Taigi, naujasis G.Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai Vyriausybės programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 d.
Jeigu Vyriausybės programai būtų nepritarta arba ji būtų grąžinta patobulinti, nauja programos redakcija Seimui turėtų būti pateikta per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo.
Jei Seimas du kartus iš eilės nepritartų naujai sudarytos Vyriausybės programai, Vyriausybė privalėtų atsistatydinti.
