Trečiadienį pristatytoje Vyriausybės programoje užsienio politikai skiriamas atskiras skyrius, kuriame daugiausiai dėmesio – Ukrainos europinės ir transatlantinės integracijos klausimams, sankcijų politikai, Lietuvos dvišalių santykių stiprinimui.
Šiuos klausimus naujoji Vyriausybė žada patikėti kandidatui į užsienio reikalų ministrus, dabartiniam šalies vadovo vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui.
Tiesa, dokumente užsimenama ir apie naujosios Vyriausybės poziciją Pekino klausimu.
Anksčiau paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas buvo prakalbęs apie galimybes normalizuoti Lietuvos santykius su Kinija. Tačiau programoje, kurią jau ketvirtadienį ketinama pateikti Seimui, tokie tikslai nėra keliami.
Toliau rems Ukrainos siekius tapti ES ir NATO dalimi
Skyriuje, aprėpiančiame užsienio politikos klausimus, aukščiausiai įrašyti įsipareigojimai, susiję su Ukraina. Centro-kairieji nurodo, jog „vienintelis kelias atkurti stabilią ir teisingą taiką Europoje yra kuo greitesnė Ukrainos pergalė Rusijos pradėtame kare, visiškai išlaisvinant visas okupuotas teritorijas ir atstatant teritorinį šalies vientisumą ir suteikiant tvarias saugumo garantijas“.
„Mes ir toliau remsime Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, apibrėžiamą tarptautiniu mastu pripažintų sienų. Aktyviai dirbsime su sąjungininkais, teikdami gerai koordinuotą politinę, finansinę, karinę, humanitarinę ir diplomatinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų kuo greičiau pasiekti pergalę“, – rašoma programoje, įsipareigojant aktyviai dalyvauti ir padedant atstatyti Ukrainą „nelaukiant karo pabaigos“.
„Dėmesį skirsime ne tik šalies sugriautos infrastruktūros atstatymui, bet ir visuomenės socialinei gerovei: karo veteranų reabilitacijai, visuomenės psichinei sveikatai, reintegracijai“, – teigiama dokumente.
Naujoji Vyriausybė tęs įsipareigojimus siekti greitesnės Kyjivo narystės Europos Sąjungoje (ES), NATO. Tarp tikslų – ir atsakomybės už karo nusikaltimus siekis.
„Glaudžiai bendradarbiausime su tarptautine bendruomene, kad būtų užtikrintas teisingumas karo nusikaltimų aukoms, o Rusijos prezidentas, taip pat jos politinė ir karinė vadovybė būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn tarptautiniame teisme“, – rašoma programoje, priduriant, kad įšaldytas Rusijos turtas turi būti naudojamas Ukrainos atstatymui.
Demokratinė ir laisva Baltarusija – vienas svarbiausių užsienio politikos tikslų
Kaip vieną svarbiausių ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų valdantieji įvardija demokratinę ir laisvą Baltarusiją. Dabartinį režimą centro-kairės Vyriausybė įvardija tiesiogine grėsme Lietuvai.
Tuo metu kalbėdami apie Lietuvos vaidmenį europiniuose formatuose, būsimieji ministrai pabrėžia – Vilnius bus Europos Sąjungos (ES) „sankcijų politikos kompetencijos centras“.
„Būtina toliau įgyvendinti griežtas sankcijas agresorei ir užkirsti kelią veiksmams, kuriais siekiama jas apeiti“, – rašo valdantieji.
Kinija – iššūkis užsienio politikai ir saugumui
Indijos-Ramiojo vandenyno regione naujasis Ministrų kabinetas žada tęsti kadenciją baigiančios Vyriausybės kryptį bei siekti vieningo Europos ir transatlantinių partnerių požiūrio į Kiniją.
„Kinija tampa vis didesniu iššūkiu mūsų užsienio ir saugumo politikai. Grėsme laikytina Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvai svarbi vieninga ES ir NATO šalių narių pozicija Kinijos atžvilgiu“, – nurodo naujoji Vyriausybė.
„Stiprinsime gynybos ir saugumo ryšius su Japonija, Pietų Korėja bei kitomis Pietryčių Azijos demokratijomis. (...) Toliau plėtosime ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taivanu“, – rašoma programoje.
Žada prisidėti prie darnaus Palestinos ir Izraelio valstybių sugyvenimo
Centro-kairės koalicijos Vyriausybės programoje vienu punktu teužsimenama ir apie poziciją konflikto Artimuosiuose Rytuose atžvilgiu. Ministrų kabinetas leidžia suprasti, kad remia dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos – idėją.
„Remsime pastangas siekti ilgalaikės taikos ir stabilumo Artimuosiuose Rytuose. Prisidėsime prie dviejų savarankiškų valstybių, Palestinos ir Izraelio, darnaus sugyvenimo“, – kalbama programoje.
Programoje taip pat įvardijami siekiai glaudinti įvairialypį bendradarbiavimą su pagrindiniais Vilniaus sąjungininkais – JAV, ES, Vokietija, Lenkija. Dėl pastarosios užsimenama, kad strateginė partnerystė bus plėtojama „360 laipsnių principu“. Brėžiant kontakto su Varšuva kryptį, Vyriausybė nurodo sieksianti spręsti „įsisenėjusias tautinių mažumų problemas“.
Įsipareigoja kurti patrauklesnę, depolitizuotą diplomatinę tarnybą
Programoje taip pat iškelti aiškūs tikslai būsimajam šalies užsienio reikalų ministrui – Vyriausybė nori stiprinti diplomatinę tarnybą ir gerinti šio korpuso darbuotojų veiklos sąlygas.
„Sieksime atstatyti diplomatinės tarnybos patrauklumą sprendžiant darbo užmokesčio, skatinimo ir motyvavimo sistemos trūkumus, plečiant socialinių garantijų paketą diplomatų šeimoms, užtikrinant skaidrias karjeros galimybes. Siekdami padidinti diplomatinės tarnybos patrauklumą, motyvaciją ir profesionalų pritraukimą bei išlaikymą, peržiūrėsime Diplomatinės tarnybos įstatymą ir susijusius teisės aktus. Skatinsime diplomatų rotacijas į Lietuvos ir tarptautines institucijas bei organizacijas ir prisidėti prie valstybės tarnybos stiprinimo“, – nurodo valdantieji.
Taip pat ketinama plėsti ir Lietuvos diplomatinių atstovybių tinklą šaliai strategiškai svarbiose valstybėse, siekti „diplomatinės tarnybos depolitizavimo, skaidrumo, atvirumo bei lankstumo“.
Vyriausybės programa Seimui turėtų būti pateikta ketvirtadienį. Naujasis G. Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai pastarajai programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 d.
