Būsimoji Gintauto Palucko Vyriausybė numato panaikinti automatinį įtraukimą į antrą pensijų pakopą bei sugrąžinti nuostatą, kad pensijos priklausytų nuo turimo darbo stažo.
Įregistruotoje Ministrų kabineto programoje taip pat planuojama kasmet didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) ir jį maksimaliai artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA).
Vyriausybė taip pat planuoja didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą.
Atskirai išskiriami būsimos Vyriausybės planai gerinti verslo mokestinę aplinką. Tarp pažadų – pelno mokesčio lengvatos į įmonės modernizavimą reinvestuojamam pelnui, paprastesnės mokestinės prievolės mažam ir pradedančiam verslui ir geresnės sąlygos viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms.
Naujai formuojamos Vyriausybės programoje valdantieji nurodo sieksiantys didinti statutinių pareigūnų algas, pačių pareigūnų skaičių regionuose, įkurti Viešojo saugumo kolegiją. Taip pat valdančioji koalicija žada koreguoti teisėjų skyrimo procesą, įsteigti tarėjų institutą teismuose.
Vyriausybės programoje užsienio politikai skiriamas atskiras skyrius, kuriame daugiausiai dėmesio – Ukrainos europinės ir transatlantinės integracijos klausimams, sankcijų politikai, Lietuvos dvišalių santykių stiprinimui.
Dokumente užsimenama ir apie naujosios Vyriausybės poziciją Pekino klausimu. Anksčiau paskirtasis premjeras G.Paluckas buvo prakalbęs apie galimybes normalizuoti Lietuvos santykius su Kinija. Tačiau programoje, kurią jau ketvirtadienį ketinama pateikti Seimui, tokie tikslai nėra keliami.
Skyriuje, aprėpiančiame užsienio politikos klausimus, aukščiausiai įrašyti įsipareigojimai, susiję su Ukraina. Nurodoma, kad „vienintelis kelias atkurti stabilią ir teisingą taiką Europoje yra kuo greitesnė Ukrainos pergalė Rusijos pradėtame kare, visiškai išlaisvinant visas okupuotas teritorijas ir atstatant teritorinį šalies vientisumą ir suteikiant tvarias saugumo garantijas“.
Ministrų kabinetas planuoja skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Krašto apsaugai skirtame programos skirsnyje aukštu prioritetu įrašyti ir planai stiprinti šalies kariuomenę.
Lrytas pateikia visą Vyriausybės programos dokumentą:
