„VSD, pirmiausiai, ne varpais turi skambinti, ne per antraštes ar žiniasklaidą bendrauti, bet atitinkamai organizuoti susitikimą, kuriame būtų galima patikėti ir pateikti informaciją. Dalis jos, matyt, slapta“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Kada sužinosiu visą informaciją iš VSD vadovo, galėsiu komentuoti. Akivaizdu, kad Lietuvoje šiandieną turime virš 200 tūkst. migrantų. Yra įvairių žmonių – yra padorių, kurie darbo ieškosi, kurie verslus kuria. Yra, tikėtina, užverbuotų užsienio agentų. Bet tuos darbus, kad galėtų atlikti Valstybės saugumo departamentas, reikia planuoti normaliai, planuoti finansavimą ir aptarti problemas ne per žiniasklaidą“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar mato poreikį didinti finansavimą VSD, G. Paluckas pakartojo pirmiausiai šį klausimą norįs aptarti su departamento direktoriumi.
„Pirmiausiai, noriu susitikti su VSD vadovu ir ne per antraštes įsivaizduoti jo emocinę būklę, kai jis komentuoja, jog yra sunerimęs ir panašiai“, – pridūrė premjeras.
NSGK pirmininkas palaiko mintį griežtinti migracijos taisykles
Trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų komitetai (URK) uždaro posėdžio metu aptarė imigracijos šalyje padėtį ir išklausė atsakingų institucijų informacijos.
Pasak NSGK pirmininko Giedrimo Jeglinsko, trečiųjų šalių imigrantai yra reikalingi Lietuvos ekonomikai. Tačiau demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovas yra griežtesnės imigracijos politikos šalininkas.
„Tai reikalinga ir mūsų ekonomikai, bet aiškiai per saugumo prizmę turime įvertinti kiekvieną iš jų, ar čia nebus kažkokie dvigubi agentai ar kažkokie blogio linkintys žmonės“, – dėstė jis.
„Aš linkęs, kad būtų griežtesnė patikra, griežtesnės teisės mūsų saugumo institucijoms patikrinti kuo daugiau (užsieniečių – ELTA) – kad neįvyktų tokių specialiai sukurtų atsitikimų“, – tikino G. Jeglinskas.
Posėdyje dalyvavusi Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė pastebėjo, jog šiuo metu stebima mažėjanti trečiųjų šalių piliečių migracija į Lietuvą. Anot jos, taip pat veikia ir darbdaviams taikomi reikalavimai ir tvarkos – mažėja piktnaudžiavimo atvejų, kai darbuotojai buvo įvežami į šalį, nesusiduriant su realiu darbo jėgos trūkumu.
„Matome, kad piktnaudžiavimų po truputį mažėja. Be to, Migracijos departamentas šiais metais ypač sustiprino neteisėtos migracijos kontrolę ir panaikintų leidimų laikinai gyventi skaičius, palyginti su ankstesniais metais, šiais metais yra labai išaugęs“, – aiškino E. Gudzinskaitė.
„Šiuo metu turimų, suteiktų įrankių pakanka. Klausimas tik darbo apimtys – užsieniečių yra labai daug, tai čia yra žmogiškųjų išteklių klausimas, pajėgumų ir t.t. Bet instrumentų prasme, tas visas paketas šiuo metu yra pakankamas“, – apie imigrantų kontrolę kalbėjo ji.
Gruodžio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje gyvena per 213 tūkst. užsieniečių, turinčių leidimus gyventi šalyje.
Migracijos departamentas nurodo, jog sugriežtinus migracijos tvarką ir pritaikius atitinkamas priemones, šalyje fiksuojamas mažėjantis užsieniečių skaičius. Mažiausiai į Lietuvą šiuo metu atvyksta rusų, baltarusių ir ukrainiečių.
