„Valdančiosios partijos deklaruoja, kad balsuos už neliečiamybės panaikinimą. Tai šiuo atveju sunku įsivaizduoti, kas turėtų atsitikti, nes visi supranta, kad spendimas nenaikinti neliečiamybės apsunkintų valdančiosios koalicijos startą. Manau, kad tai visiems aišku“, – antradienį „Žinių radijui“ tikino F. Jansonas.
„Nemanau, kad tas klausimas bus tas, ties kuriuo susidurtų ir viską lemtų vieno balso persvara. Manau, kad visi pakankamai racionalūs ir protingi, kad priimtų tuos sprendimus, kuriuos turi priimti“, – pažymėjo jis.
Anot prezidento patarėjo, jeigu „Nemuno aušros“ frakcija Seime balsuotų už R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimą, tai dar nebūtinai parodytų jų atsiskyrimą nuo lyderio.
„Ponas Žemaitaitis tai, ką pažadėjo, padarė – nesilaikė įsikabinęs neliečiamybės taip, kaip numato, sakykime, Seimo Statutas. Jis padarė greitesnį sprendimą. Tai, ar tas balsavimas į tą pačią pusę rodo kažkokį atsiskyrimą? Nebūtinai. Taip, bus įdomu pažiūrėti. Lygiai taip pat įdomu pažiūrėti, kaip opozicinės partijos balsuos. Bet kuris balsavimas Seime yra įdomus, kai jį pradedi nagrinėti. Ar kažkokias išvadas bus galima daryti? Taip. Ar jos bus labai gilios? Manau, kad ne“, – svarstė F. Jansonas.
Neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu kaltinamas parlamentaras pats sutiko, kad teisinė neliečiamybė jam būtų naikinama supaprastinta tvarka.
Valdantieji tikina antradienį vyksiančio balsavimo Seime metu ketinantys palaikyti generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymą naikinti R. Žemaitaičio teisinį imunitetą.
ELTA primena, kad N. Grunskienė pasirašė kreipimąsi į Seimą dėl R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimo, vykdant lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria teismas buvo įpareigojęs atlikti šį veiksmą, siekiant, kad galima būtų tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą.
Panaikinti politiko imunitetą prašoma atsižvelgiant į tai, kad R. Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymo, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams bei jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
Baudžiamosios bylos duomenimis, R. Žemaitaičiui kaltinimai grindžiami jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“. Būdamas praeitos kadencijos Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
ELTA primena, kad R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami. Be to, jis pridūrė, jog žydų bendruomenės už savo žodžius yra viešai atsiprašęs.
Balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.
