„Už“ politiko teisinės neliečiamybės naikinimą balsavo 101 Seimo narys, balsavusių „prieš“ ir susilaikiusiųjų nebuvo. „Nemuno aušros“ frakcijos Seime atstovai balsavime nedalyvavo.
Pagal Seimo statutą, leidimą patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn turi duoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Prie Seimo tribūnos stojęs R.Žemaitaitis tvirtino sutikęs atsisakyti imuniteto tam, kad palengvintų parlamento darbą, tačiau nurodė nesutinkantis su generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymu, nes tai, anot jo, yra „absoliučiai politinė byla ir politinis susidorojimas“.
N.Grunskienė pasirašė kreipimąsi į Seimą dėl R.Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimo, vykdant lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria teismas buvo įpareigojęs atlikti šį veiksmą, siekiant, kad būtų galima tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą.
Panaikinti politiko imunitetą prašoma atsižvelgiant į tai, kad R.Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymo, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams bei jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
Pasisakyti antradienį Seime stojęs R.Žemaitaitis po žodžių apie politinį susidorojimą visiems parlamentarams paleido ištrauką iš filmo apie įvykius Gazos Ruože.
„Čia yra tikrais faktais paremtas filmas. Būtent Izraelio pareigūnai įsiveržia į Gazos Ruožą, persekioja Gazos Ruože gyvenančius žmones, bando su jais susidoroti, ko pasekoje yra nužudoma visa šeima. Apie tai aš ir kalbu – apie brutalų Izraelio pareigūnų elgesį Gazos Ruože“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
„Mes tokiame gyvenime šiandien gyvename. Ar jūs norėtumėte, kad jūsų šeima, jūsų vaikai būtų taip sunaikinami, sušaudomi ir nužudomi?“ – klausė politikas.
R.Žemaitaitis, rodydamas filmo ištraukas, jas pakomentuodavo, pavyzdžiui, pasakydamas, kad „ką tik buvo sušaudyta visa Gazos Ruože esanti šeima“.
„Štai mes matome, kaip Izraelio premjero B.Netanyahu nurodymais liepiama susidoroti su Gazos Ruože esančiais žmonėmis – sprogdinami, šaudomi, persekiojami, kankinami. Vaikai uždaromi, vaikai atimami iš tėvų... Šiandien jie gali daryti, ką nori.
Ar tai jums atrodo normalu XXI amžiuje? Ar mes galime tarptautinei bendruomenei leisti toleruoti B.Netanyahu veiksmus pasaulyje? Manau, kad ne. Pasižiūrėkite, kaip jie elgiasi su kitos tautybės žmonėmis“, – pareiškė „Nemuno aušros“ lyderis, rodydamas į ekraną, kuriame toliau sukosi filmas.
R.Žemaitaitis aiškino, esą per šį laikotarpį į Gazos Ruožą paleistų bombų skaičius „prilygsta trims atominėms bomboms“.
Be kita ko, politikas metė ir savo įprastinę kortą – paleido Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky interviu ištrauką, kurioje ji kadaise yra pasakiusi, kad „žydai nekenčia lietuvių daugiau, nei lietuviai žydų“.
Dar kelias minutes Seimo nariai turėjo klausytis Jono Meko kūrinio, kuriame yra pasisakoma už Palestinos laisvę.
„Šiandien jūs, čia visi sėdėdami, toleruojate Gazos Ruože vykdomą genocidą. Šiandien kiekvienas opozicionierius arba kiekvienas žmogus, kuris aiškina apie žmogaus teisių gynimą, jam yra visiškai giliai vienodai, kokios žmogaus teisės yra Gazos Ruože.
Mes visi rūpinamės Sakartvelu, mes visi rūpinamės Ukraina, bet nė vienas negebame suvokti, kas šiandien vyksta Palestinoje, Gazos Ruože“, – rėžė R.Žemaitaitis.
B.Netanyahu jis pavadino dar vienu gyvuliu, koks yra ir Vladimiras Putinas.
Kilo audringa diskusija
Seimo nariai posėdyje galėjo ir patys išsakyti savo poziciją ir užduoti klausimus. „Nemuno aušros“ narys Artūras Skardžius parlamentarams priminė naujausius reitingus, kuriuose ši partija lyderiauja, todėl kėlė klausimą, ar R.Žemaitaitis Seime nepatiria politinio persekiojimo.
„Man norisi paklausti jūsų, ar šiuokart nėra po pralaimėtų rinkimų suvedinėjamos sąskaitos ir ar nėra išskirtinai taikomi dvigubi standartai, persekiojant šiandien lyderiaujančios partijos pirmininką?“ – teiravosi A.Skardžius.
„Ar jums nekyla abejonių, gerbiamas pranešėjau, kad tai yra politinis persekiojimas, tarsi kokioj sovietinėj ar postsovietinėj valstybėj?“ – kreipdamasis į Seimo vicepirmininką, socialdemokratą Juozą Oleką klausė jis.
Klausimą pristatęs J.Olekas atsakė, kad tokių abejonių jam nekilo: „Aš tokios informacijos neturiu.“
Po R.Žemaitaičio kalbos Seimo salėje prasidėjo diskusija. Konservatorius Arvydas Anušauskas „Nemuno aušros“ vedliui nepagailėjo kritikos ir uždavė aštrų klausimą.
„Už nutarimą, o ne už demagogiją pasisakau. Lietuva kol kas – teisinė valstybė, prokuratūra aiškiai nurodė, kokie kaltinimai yra ir bus tiriami – neapykantos kalba, ir to nepaslėpsi po vataboutizmu, kad visi aplink kalti. Nematau to drąsinimosi, kad nebijo neliečiamybės atėmimo – matau tik pilnas politiko kelnes, kai reikia atsakyti už savo žodžius ir veiksmus“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Netrukus jis R.Žemaitaičiui uždavė ir klausimą.
„Kaip su koordinatėmis politinių priešų – ar jau surinktos ir perduotos V.Putino karo nusikaltėliams, ar dar tik ruošiatės tai padaryti? Tuos žodžius girdėjome ne tik mes, girdėjo ir visa Lietuva“, – rėžė konservatorius.
Liberalas Simonas Kairys stebėjosi tuo, kas pastaruoju metu vyksta tautos atstovų rūmuose.
„Kai niekaip neišeina pradėti kalbėti apie Vyriausybės programą, darbus, planus, visus rinkiminius pažadus, kam irgi ir konstruktyviai dirbant opozicijoje esame pasiruošę, o visi esame vieno asmens kažkokių keistų ambicijų, kažkokio keisto kalbėjimo įkaitais“, – svarstė jis.
Pasak S.Kairio, R.Žemaitaitis, panašu, ir toliau yra linkęs ir toliau „aitrinti situaciją, trukdyti Seimo darbui, Vyriausybės formavimuisi“.
„Nemuno aušros“ narys Karolis Neimantas taip pat laikėsi nuomonės, kad visi Seimo nariai yra matomo politinio susidorojimo liudininkai, o Konstitucinio Teismo sprendimas esą yra stipriai politizuotas.
„Šis balsavimas yra ne prieš Remigijų – jis yra prieš jus visus, silpninantis jūsų, parlamento imunitetą ir žodžio laisvę visoje Lietuvoje“, – sakė politikas.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen apgailestavo, kad Seimo salė tampa vieta, kur „šis politinis veikėjas turi galimybę taip plačiai ir visomis ryškiomis spalvomis išsiskleisti“. Pasak jos, R.Žemaitaitis ne kartą menkinančiai pasisakė apie Holokausto tragediją, jo kalbose ne kartą skambėjo ir vadinamasis buitinis antisemitizmas.
„Tai, kad jis šiandien tai dangsto Artimųjų Rytų tragedija, traukdamas atskirus epizodus, tik parodo jo baimę ir negebėjimą prisiimti atsakomybės už savo žodžius“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
„Bet kalbėti man norisi ne apie R.Žemaitaitį, nes apie jį kalbėti nėra ko“, – tikino liberalė, kreipusis į socialdemokratus ir demokratus.
„Ar komfortiškas buvimas valdžioje su plius 20 mandatų buvo vertas to, kad mes klausytume šiandien tokius R.Žemaitaičio pasisakymus, kad jis opozicijai sakytų, jog užsičiauptume ir grasintų? Ir tai tik gėlytės. Tai tik pati pradžia.
Man atrodo, kad tikrai nevertas, ir aš dar kartą labai apgailestauju, kad priėmėte tokį sprendimą“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Primename, kad būdamas praeitos kadencijos Seimo nariu, R.Žemaitaitis feisbuke komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
R.Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV.
Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R.Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami. Be to, jis pridūrė, jog žydų bendruomenės už savo žodžius yra viešai atsiprašęs.
Balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad tuometis Seimo narys R.Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Po KT nutarimo R.Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.