Lengvuosius automobilius vairavę vyrai Kauno apygardos teismą patikino kad niekaip nėra susiję nei su pačia kaltinamąja, nei su Marijampolės savivaldybės taryba ar jos administracija.
Marijampolės įmonėse dirbantys vyrai sakė, kad čekių iš automatinių degalinių niekada neimdavo, nes jų įmonėse buvo įdiegta automatizuota apskaita ir jų darbdavys neliepė paimti čekius iš degalinės.
Liudytojų manymu, jų pirkto kuro čekius iš automatinių degalinių vėliau galėjo atsispausdinti bet kas.
Kaip skelbė prokuratūra, tarybos nario išlaidų suvestinėse V. Pituškienė galimai įtvirtindavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas išlaidas, nesusijusias su tarybos nario veikla, kurios negalėjo būti atlyginamos.
V. Pituškienė savivaldybės buhalterijai pateikdama, kaip įtariama, suklastotus finansinius dokumentus, apgaule įgijo daugiau nei 2 tūkst. 300 eurų Marijampolės savivaldybės administracijos lėšų. Teisėsaugos pareigūnai tyrimo metu nustatė, kad neva patirtos išlaidos buvo apmokėtos pasinaudojus kitų asmenų banko kortelėmis.
ELTA primena, kad V. Pituškienės bylą dėl galimo piktnaudžiavimo, sukčiavimo bei dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais Kauno apygardos teismas rugpjūčio pabaigoje buvo grąžinęs prokurorui trūkumams šalinti net nepradėjus nagrinėti ir nepaskelbus kaltinamojo akto.
Apygardos teismas manė, kad netinkamai surašytas kaltinamasis aktas, esą jį reikia koreguoti. Prašymą grąžinti bylą prokuratūrai pateikė V. Pituškienės advokatas.
Tačiau prokuroras Darius Valkavičius su šiais argumentais nesutiko ir parašė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, prašydamas panaikinti nutartį ir grąžinti bylą tęsti teisminiam nagrinėjimui. Jo manymu, apygardos teismo nutartimi buvo užkirstas kelias tinkamai atskleisti nusikalstamą veiką ir pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, tikslinti kaltinimą galima ir teisme nagrinėjant bylą.
Kaltinamosios advokatas Mindaugas Greičius teigė, kad prokuratūra didelę reikšmę šioje byloje suteikė Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamentui, kuris byloje minimu laikotarpiu negaliojo.
„Pats reglamentas atsirado teisės aktų registre tik 2023 metais, o inkriminuota veika yra ankstesnė. Tikime teisingu teismu ir esu tikras, kad galime išteisinamojo nuosprendžio“, – Eltai yra sakęs kaltinamosios advokatas.
Apeliacinis teismas šią bylą grąžino tolesniam nagrinėjimui.
ELTA primena, kad birželį Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, joje Marijampolės savivaldybės tarybos narė V. Pituškienė kaltinama piktnaudžiavimu, sukčiavimu bei dokumentų suklastojimu ir disponavimu suklastotais dokumentais.
Baudžiamosios bylos duomenimis, V. Pituškienė, nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. balandžio 24 d., eidama Marijampolės savivaldybės tarybos narės pareigas, galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdama asmeninės turtinės naudos, sukčiaudama įgijo svetimą turtą, sąmoningai ir sistemingai klastojo dokumentus.
Prokuroras D. Valkavičius šioje byloje savo vardu pareiškė ieškinį, gindamas Marijampolės savivaldybės turtinius interesus ir iš V. Pituškienės prašo išieškoti per 2,3 tūkst. eurų.
Prokuroras mano, kad V. Pituškienė savivaldybei padarė tokio dydžio žalą, tačiau pati savivaldybė ieškinio į bylą nepareiškė. Kai prokuroras kreipėsi į savivaldybę, ji atsiuntė atsakymą, kad civilinio ieškinio šioje byloje nereikš, nes tarybos narė jai nepadarė nei jokios turtinės, nei neturtinės žalos.
V. Pituškienė davė parodymus prokurorui, tačiau gegužės 20-sios apklausoje ji nepanoro atsakyti į prokuroro užduodamus klausimus. Yra žinoma, kad dalį žalos savivaldybei ji atlygino, tačiau kokio dydžio žala buvo atlyginta, teisėsaugai liko nežinoma, todėl prokuroras nusprendė pateikti ieškinį dėl visos byloje minimos sumos.
