„Keli dalykai mane stebina. Niekas nekvestionuoja Kęstučio Budrio patirties ir ekspertiškumo. Bet mane stebina labai trumpa politinė atmintis ir tai, jog ne per seniausiai turėjome Raimundo Karoblio ir Lino Linkevičiaus situaciją, kuomet prezidento pozicija buvo labai skirtinga tam, kokia ji yra dabar“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen, dar kartą primindama prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl praėjusioje Vyriausybėje dirbusių ministrų paskyrimų.
„Tai, kad yra tiek mažai reakcijų, mane taip pat stebina, nes atrodo, kad ar tai bijoma, ar nenorima sakyti akivaizdžių dalykų. Aš pasakiau tik tai, kas yra ypatingai akivaizdu ir, manau, visiems turėtų badyti akis – jog ši kandidatūra nėra Gintauto Palucko žmogus“, – dėstė ji.
V. Čmilytė-Nielsen tikina – galios susitelkimas vienose rankose nėra geras signalas, todėl tai natūraliai kelia klausimus dėl valdžių atskyrimo principų.
„Mes, matyt, politikai, viešo gyvenimo dalyviai bent jau akivaizdžius dalykus turėtume įvardyti – kad tai nėra Gintauto Palucko kandidatas, kad tai yra prezidento vyriausiasis patarėjas, veikiantis iki šiolei šiose pareigose ir veikęs iki pat paskutinio momento. Manau, tai akivaizdu. Ir koncentracija vienose bet kurios valdžios rankose, kai ta koncentracija didėja, turėtų demokratijoje kelti klausimų“, – dėstė liberalė.
Seimo vicepirmininkė leidžia suprasti, kad Prezidentūra į jos keliamus klausimus dėl K. Budrio kandidatūros sureagavo itin jautriai.
„Dėl tokių klausimų nereikia įsižeisti, tikrai nebūtina imti ir ieškoti, pritempinėti kažkokių kitų istorijų kaip atsako“, – aiškino ji, patvirtindama, jog omenyje turi prezidento primintą istoriją apie buvusio parlamentaro Stasio Šedbaro kandidatūrą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus.
Pastarojo pavardę į KT pasiūlė buvusi laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
„Tai, man atrodo, labai nevykusi reakcija, jeigu galiu sau leisti taip pasakyti. Bet kas, kas pasivargintų pažiūrėti, ką sakiau tuo metu, kai buvo teikiama Stasio Šedbaro kandidatūra, pamatys, kad pabrėžiau, kad šios kandidatūros neteikiau ir nenorėjau teikti. Ir šioje istorijoje įžvelgti mano dalyvavimą ar juo labiau mane kaltinti – tiesiog neatitinka faktų“, – Prezidentūrai atkirto V. Čmilytė-Nielsen.
„Apmaudu, kad tai daroma, vėlgi, pasikliaunant labai trumpa politine atmintimi“, – apibendrino ji.
Prezidentūra mano, kad kalbos apie „atšalimo laikotarpį“ yra pritemptos
Paaiškėjus, jog paskirtasis premjeras G. Paluckas teikia šalies vadovui jo paties vyriausiojo patarėjo K. Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus, V. Čmilytė-Nielsen pripažino, jog jai kyla klausimų, ar į naujas pareigas siūlomam G. Nausėdos komandos nariui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“.
Kiek vėliau tokią poziciją išreiškė ir Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė. Anot jo, K. Budrio kandidatūra rodo, jog Prezidentūra de facto tapo ketvirtuoju naujosios centro-kairės koalicijos partneriu. Jis taip pat teigė nerimaujantis, jog užsienio politikos klausimai bus sukoncentruoti tik šalies vadovo rankose.
Pats G. Paluckas tikino, kad G. Nausėdai pristatė K. Budrio kandidatūrą pats. Tuo metu į naujuosius užsienio reikalų ministrus teikiamas patarėjas tiesiai nenurodė, su kuo pirmiau – su socialdemokratų lyderiu ar prezidentu – aptarė galimybes vadovauti šalies diplomatijai.
Mįslingai kalba ir K. Budrio kolega, vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, nurodydamas, jog buvo renkamasi iš keleto kandidatų, o kuriuos ir kas konkrečiai pasiūlė – nėra aktualu.
Pats prezidentas G. Nausėda tikino, kad kalbos dėl K. Budrio „atšalimo“ ir keliami klausimai yra pritempti. Anot jo, apie tai prakalbusi buvusi Seimo pirmininkė taiko dvigubus standartus.
