„Kinijos Liaudies Respublikos atstovybėje Lietuvoje, be nepageidaujamais paskelbtų pareigūnų, šiuo metu yra dar keli darbuotojai. Dėl jų tolesnio buvimo Lietuvos Respublikoje galimybių bus sprendžiama artimiausiu metu“, – nurodoma URM komentare Eltai.
URM kartoja, jog penktadienį įteikus Pekinui diplomatinę notą, trys nepageidaujamais pripažinti atstovybės darbuotojai privalo palikti šalį per savaitę – iki lapkričio 29 d.
„Priežastys, dėl kurių darbuotojai buvo paskelbti nepageidaujamais šalyje, yra įvardintos pranešime“, – plačiau nedetalizuoja ministerija.
Penktadienį išplatintame pranešime nurodyta, jog pastarieji trys atstovybės personalo nariai nepageidaujamais pripažinti dėl veiklos, pažeidžiančios Vienos Konvenciją ir Lietuvos teisės aktus.
„Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į atsakingų institucijų pateiktą informaciją bei neakredituotų darbuotojų statuso ir veiklos nesuderinamumą su Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių nuostatomis, kitais tarptautinės teisės principais ir praktika bei Lietuvos teisės aktais“, – tuomet pranešė URM.
Savo ruožtu Prezidentūra situacijos apskritai nekomentavo.
„Komentarų dėl Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės neakredituoto personalo 3 narių paskelbimo persona non grata bei nepriimtinais Lietuvoje kviečiame kreiptis į URM“, – rašoma Eltai perduodate Prezidentūros komentare.
Į diplomatinę notą jau sureagavo ir Pekinas. Kinija perspėjo, kad gali imtis „atsakomųjų priemonių“ prieš Lietuvą.
„Kinija griežtai smerkia ir griežtai atmeta šiuos neatsakingus ir provokuojančius veiksmus“, – sakoma Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovo pranešime.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
