„Pokalbis buvo intensyvus, labai turiningas. Tikrai kandidatei buvo suformuluota nemažai rimtų, sisteminių klausimų, nes suprantame visi, kad sveikatos apsaugos srityje tikrai reikia rimtų pokyčių“, – po G. Nausėdos susitikimo su M. Jakubauskiene žurnalistams sakė I. Segalovičienė.
„Į ne visus tuos klausimus buvo atsakyta iki galo, tačiau labai svarbu pažymėti, kad kandidatė tikrai pademonstravo labai aiškų norą dirbti komandoje, su suinteresuotomis grupėmis, įsiklausyti, yra atvira nuomonei ir tikrai išgirdome pakankamai plačią, išsamią programą, ką ketintų veikti ir kokių rimtų darbų Lietuvai galėtų atnešti“, – pažymėjo patarėja.
Tarp prioritetų – siekiai mažinti eiles, didinti vaistų prieinamumą
G. Nausėdos patarėjos teigimu, šalies vadovas pokalbio su M. Jakubauskiene metu įvardijo kandidatei esminius prioritetus, kas turėtų būti nuveikta sveikatos apsaugos srityje per ateinančią kadenciją. I. Segalovičienė pažymėjo – naujajam ministrui bus svarbu esmingai spręsti pacientų eilių klausimą.
„Prezidentas savo ruožtu iškėlė tikrai nemažai lūkesčių. Visų pirma, tai eilių pas gydytojus mažinimas ir tikrai tikimasi, kad ne tik bus toks abstraktus tikslas, bet bus įsipareigota labai konkrečiai dėl rodiklio, kaip mes jį matuosime ir kokio bus siekiama tų eilių mažinimo sumažėjimo“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Anot jos, taip pat Prezidentūra viliasi, kad bus mažinama sveikatos nelygybė. I. Segalovičienė pastebėjo, jog, 2022 m. Eurostato duomenimis, Lietuvos gyventojai patys susimoka už 32 proc. sveikatos priežiūros paslaugų.
„Pasaulio sveikatos organizacija yra aiškiai pasakiusi rekomendaciją, kad 15 proc. turėtų būti ta riba, nes kitaip viešomis ir privačiomis žmonių lėšomis apmokamos paslaugos ir sistemos išsibalansuoja“, – pastebėjo ji, nurodydama, kad Lietuvos statistikos skaičiai „stipriai indikuoja grėsmę, jog sveikatos apsaugos sistema ir resursai gali būti išbalansuoti“.
„Tam reikia tikrai labai rimtų, ilgalaikių sprendimų – kaip didinsime sveikatos sistemos finansavimą ir užtikrinsime pažeidžiamiausių žmonių apsaugą“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Prezidentas M. Jakubauskienei iškėlė tikslą taip pat spręsti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo regionuose klausimus, gerinti prevenciją ir ypatingai vaikų bei jaunimo emocinę sveikatą.
Be to, akcentavo I. Segalovičienė, nepaskutinėje prioritetų sąrašo vietoje yra ir vaistų prieinamumo klausimai.
„Ypatingai inovatyvių vaistų, kurių Lietuva turi labai mažai, ypatingai gydant onkologines ligas. Sprendimai dėl vaistų kompensavimų užtrunka metus, Lietuva Europos Sąjungos kontekste – tikrai labai prastoje situacijoje ir čia reikia rimtų sprendimų“, – apibendrino G. Nausėdos patarėja.
Kandidatė į SAM vadovus įvardino svarbiausius darbus: ypač didelį dėmesį skirtų pacientų eilių mažinimui
Su prezidentu pirmadienį susitikusi kandidatė į sveikatos apsaugos ministrus Marija Jakubauskienė tikina ypač didelį dėmesį ketinanti skirti pacientų eilių mažinimui. Tarp prioritetinių darbų ji taip pat įvardina psichikos sveikatos šalyje gerinimą bei būtinųjų vaistų prieinamumo didinimą.
„Mes savo prioritetines sveikatos politikos kryptis pasidalinome į tris neatidėliotinus pirmuosius darbus ir tris, kuriuos taip pat vykdysime, bet jie bus įgyvendinami per visą kadenciją. Tai eilių mažinamas, sveikatos priežiūros kokybiškų paslaugų prieinamumo didinimas yra vienas iš mūsų trijų pagrindinių darbų“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu sakė M. Jakubauskienė.
„Antrasis labai svarbus žingsnis, Lietuvos gyventojų psichikos sveikatos gerinimas ir trečiasis iš būtinųjų, neatidėliotinų darbų – tai būtinųjų vaistų ir inovatyvių vaistų prieinamumo didinimas ir personalizuotos medicinos įdiegimas Lietuvos klinikinėje praktikoje“, – svarbiausius darbus įvardino kandidatė.
M. Jakubauskienė pacientų eilių mažinimui tikina nusimačiusi reikiamas priemones.
„Pirmiausia kalbame apie sveikatos paslaugų ir gydytojo ir slaugytojo darbo biurokratizmo sumažinimą jų darbe – debiurokratizavimą. Kalbame ir (...) apie medicinos koordinatoriaus vaidmenį ir funkciją, kuris nuimtų visą neklinikinį darbą nuo gydytojų ir slaugytojų“, – sakė M. Jakubauskienė, pažymėdama, kad diskutuojama ir apie didesnį dėmesį nuotolinėms konsultacijoms.
„Stiprinsime savivaldybių sveikatos centrus kaip reformos tąsą, kuri užtikrintų paslaugų prieinamumo didinimą, ypač regionuose“, – taip pat akcentavo ji.
Pasak kandidatės, kiti prioritetiniai darbai taip pat susiję su eilių mažinimu.
„E.sveikatos sutvarkymas, kuris leistų gydytojams taip pat taupyti laiką (...), sveikatos priežiūros žmogiškųjų resursų tvarumo užtikrinimas sveikatos sistemoje (...). Ir trečiasis mūsų prioritetas yra pasirengimas civilinėms, hibridinėms ir karo grėsmėms“, – svarbiausius uždavinius vardino ji.
Palaiko prezidento poziciją dėl vetuotų Sveikatos sistemos įstatymo pataisų
SAM vadovauti siūloma M. Jakubauskienė leidžia suprasti, kad lapkričio pabaigoje vetuodamas Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta privačioms gydymo įstaigoms suteikti teisę išduoti siuntimus valstybės lėšomis apmokamų gydytojų specialistų konsultacijoms, gydymui stacionare ar kitoms paslaugoms, prezidentas pasielgė teisingai.
„Prezidento vetuotas privačių ir viešo sektoriaus įstaigų santykių subalansavimo klausimas yra svarbus ir tas grąžinimas (Seimui – ELTA) yra tikrai teisėtas“, – žurnalistams po susitikimo su šalies vadovu tikino M. Jakubauskienė.
„Valstybinio ir privataus sektoriaus santykių suderinimo klausimas yra vienas iš tų, kuris nebuvo iki galo paruoštas“, – pabrėžė ji, kritiką taikydama praėjusiai valdžiai.
Lapkritį vetuodamas minėtas įstatymo pataisas G. Nausėda taip pat nurodė, kad sprendimas priimtas nustačius, jog siūlomi pakeitimai kelia reikšmingų rizikų Lietuvos sveikatos sistemai ir gali neigiamai paveikti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Anot jo, tokius teisės akto pakeitimus kadenciją baigęs Seimas priėmė paskubomis.
Savo kompetencijomis pasitiki
Nors prieš tai politikos koridoriuose buvo kalbama, kad sveikatos apsaugos ministro portfelis gali tekti Vilniaus rajono poliklinikos vadovui Evaldui Navickui, pastarajam atsitraukus, į šį postą socialdemokratai pasiūlė M. Jakubauskienę. Pasak jos, tai yra puikus įvertinimas.
„Galvoju, kad mano kompetencijos yra tinkamos, žinau, ką galiu duoti šaliai, kaip galiu prisidėti prie Lietuvos gyventojų sveikatos gerinimo. Laikau tai įvertinimu“, – teigė Sveikatos mokslų instituto direktorė.
„Tai, kad aš esu nepriklausomas, technokratinis kandidatas taip pat duoda man tam tikros laisvės. Mano kompetencijos leidžia man daryti prielaidą, kad tikrai pavyks subalansuoti interesus ir pasiekti geresnę Lietuvos gyventojų sveikatą“, – tikino ji.
Atsakymo apie PSD įmokų didinimą kol kas neturi
Visgi paklausta, kokios pozicijos laikosi dėl Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo, aiškaus atsakymo kandidatė į sveikatos ministres kol kas nepateikė.
„Tai svarbus klausimas. Situacija mums yra žinoma. Renkame duomenis, renkame informaciją, ją vertiname. Svarstome visas galimybes ir esu tikra, kad po to, kai turėsime atsakymus, grįšime su paaiškinimais ir įžvalgomis“, – sakė M. Jakubauskienė.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dar vasarą tikino, kad naujai valdžiai PSD įmokų didinimo klausimas bus neišvengiamas. Visgi tuometiniai opozicijos atstovai su tokiais nueinančio ministro pareiškimais nesutiko. Pasak jų, pirmiausia derėtų efektyviau naudotis į fondą suplaukiančiomis lėšomis.
ELTA primena, kad į naujuosius sveikatos apsaugos ministrus socialdemokratas Gintautas Paluckas pateikė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorės M. Jakubauskienės kandidatūrą.
Tiesa, prieš tai politikos koridoriuose buvo kalbama, kad sveikatos apsaugos ministro portfelis gali tekti Vilniaus rajono poliklinikos vadovui Evaldui Navickui.
Nuo šių metų spalio M. Jakubauskienė vadovauja VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutui. Jos mokslinių tyrimų sritys ir interesai apima visuomenės sveikatą ir epidemiologiją, visuomenės psichikos sveikatos temas, gyventojų sveikatą lemiančių veiksnių ir intervencinius tyrimus, sveikatos inovacijų kūrimą, sveikatos paslaugų ir sveikatos sistemos tyrimus.
Seimas pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato G. Palucko kandidatūrai į premjerus. Prezidentas paskyrė G. Palucką premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Naujasis Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.
