Evakuacijos sėkmę lemia ir sveika nuovoka

Seniai žinoma, kad Lietuvos gyventojams tiesiausias kelias į Europą – per Lietuvos ir Lenkijos sieną, o šis kiek daugiau kaip 100 kilometrų ilgio ruožas dar vadinamas Suvalkų koridoriumi.

Karybos ekspertai ne kartą minėjo, kad įsitvirtinus Suvalkų koridoriuje agresoriui būtų lengviausia atkirsti visų trijų Baltijos šalių gyventojams patogiausią kelią į Europos šalis.

Nors nuspėti priešiškų karinių pajėgų veiksmus nėra paprasta, tokia galimybė yra labai reali, o karybos ekspertai, civilinės saugos ir transporto specialistai kuria įvairius scenarijus, kaip iškilus grėsmei Lietuvos gyventojai galėtų pasitraukti į saugesnę vietą.

„Svarbiausia – nepanikuoti, nelaidoti savęs pirma laiko, vadovautis sveika nuovoka ir oficialia informacija“, – patarė karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovybė pavedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) specialistams parengti gyventojų masinės evakuacijos planą prasidėjus karo veiksmams ar esant kitai ekstremaliai situacijai.

Pasak PAGD Civilinės saugos valdybos viršininko Edgaro Gedos, ministerija kartu su jai pavaldžiomis įstaigomis – PAGD, Policijos departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba – rengia masinio gyventojų evakavimo plano projektą.

„Dokumentą numatoma pridėti kaip atskirą priedą prie rengiamo Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašo pakeitimo projekto“, – pasakojo E.Geda.

Evakavimo plano projekte bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene identifikuotos 27 evakuojančios ir 24 priimančios savivaldybės.

„Evakavimo plano esmė – 40 kilometrų atstumu nuo valstybės sienos su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika numatoma evakuoti apie 1 mln. gyventojų, apie 250 tūkst. gyventojų evakavimą planuojama vykdyti naudojant valstybės ir savivaldybių transporto ir apgyvendinimo infrastruktūrą“, – atskleidė E.Geda.

VRM šių metų liepos mėnesį savivaldybėms nustatė konkrečias užduotis dėl gyventojų evakavimo maršrutų ir kiekių, taip pat surinko duomenis apie savivaldybių pasirengimą vykdyti masinį gyventojų evakavimą.

Iš savivaldybių gauta ir susisteminta informacija apie savivaldybių pasirengimą evakuoti ir priimti evakuotus gyventojus, jų transportavimą, apgyvendinimą, maitinimą, kitų būtinųjų paslaugų teikimą.

„Evakavimo plano projektas šių metų rugsėjo mėnesį buvo aptartas Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo taryboje, o pagrindiniai dokumento sprendimai patikrinti per šių metų mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybas „Vyčio skliautas 2024“, – pranešė E.Geda.

Šalies savivaldybės taip pat turi atskirus evakuacijos planus, kurie nuolat tikslinami ir tobulinami, tačiau jų detalės neviešinamos.

Vasarą pristatydamas sostinės gynybos planą Vilniaus meras Valdas Benkunskas aiškino, kad gyventojų evakuacijos laikas skaičiuojamas pagal vakarinio piko, kai miestas juda lėčiausiai, gatvių laidumo duomenis.

Pasak mero, viskas yra modeliuojama prielaidų pagrindu, o pagrindinė prielaida – ar bus galimybių naudotis atskiras miesto dalis jungiančiais tiltais.

V.Benkunskas atskleidė, kad iš Vilniaus yra numatytos šešios evakuacijos kryptys – į vakarus ir į pietus.

Vilniaus savivaldybės administracija planuoja turėti konkrečius detaliuosius planus su visais algoritmais, su visomis prielaidomis, tačiau jų detalės nebus viešinamos, kad priešas negalėtų visko matyti ir ištyrinėti.

Pasak mero V.Benkunsko, keliamas tikslas per pusantros paros evakuoti visus Vilniaus gyventojus, bus numatyti mažiausiai penki scenarijai, kaip bus veikiama išsipildžius vienoms ar kitos prielaidoms.

V.Benkunskas pridūrė, kad vykstant evakuacijai eismas vyktų ne dviem kryptimis, kaip įprastai, o tik viena. Didžiausią rūpestį evakuacijai kelianti vieta – išvažiavimas iš Vilniaus į automagistralę A1 pro Gariūnus, mat jame įrengta tik viena eismo juosta. Mero nuomone, šioje vietoje būtina įrengti dar vieną eismo juostą išvažiuoti.

Kauno savivaldybės atstovai tikino, kad daugiausia dėmesio pastaruoju metu skiria priedangoms įrengti. Miesto valdžia yra patvirtinusi programą ir pasirengusi savo lėšomis finansuoti priedangų įrengimą daugiabučiuose.

„Miestas turi ekstremalių situacijų valdymo bei mobilizacijos planus, jų priedus. Šie dokumentai reguliariai atnaujinami reaguojant į infrastruktūros pokyčius, vykdomą miesto plėtrą, darbus bei esamą situaciją“, – aiškino Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Jis pažymėjo, kad mobilizacijos planas nėra viešinamas.

„Galimos atsitraukimo kryptys, tarnybų veiksmai, gyventojų evakuacija, tarpiniai susirinkimo taškai priklausys nuo konkrečios situacijos. Gyventojai apie jiems aktualius veiksmus būtų operatyviai informuojami iškilus poreikiui“, – tikino T.Metelionis.

Pasak jo, Kaunas nuosekliai ruošiasi įvairiems galimų grėsmių scenarijams, nespekuliuojant ir nesukeliant nereikalingos panikos tokiu geopolitiškai jautriu laiku.

„Sunkiausias išbandymas gyventojams – atsikratyti baimių, nepaisyti nuogirdų ar gandų ir vadovautis oficialiais pranešimais“, – įsitikinęs karybos ekspertas, atsargos majoras D.Antanaitis.

Jo nuomone, kalbėti apie būtinybę pasitraukti iš tam tikros teritorijos gali tekti ne tik karo atveju. Viena galimų priežasčių – branduolinė avarija Astravo atominėje elektrinėje (Baltarusija), kuri veikia visai netoli Lietuvos sienos.

„Tokiu atveju labai svarbu žinoti, į kurią pusę pučia vėjas, ar oro stulpas kyla į viršų, ar slenka pažeme“, – kalbėjo D.Antanaitis. Ši informacija padėtų priimti tinkamą sprendimą – ar reikia pasitraukti, ar yra pakankamai laiko pasitraukti, o gal užsikamšius visas būsto skyles geriau kurį laiką likti namuose.

Karinių veiksmų atveju tiksli informacija gali padėti išvengti nemalonių ir net pavojingų situacijų.

„Pasirinktas pasitraukimo kelias gali sutapti su kariuomenės judėjimo maršrutu, o tokiu atveju kelias tiesiog nebus išvažiuojamas, reikės ilgai stovėti ir laukti. Blogiausiu atveju gali kilti grėsmė pakliūti į apšaudymą“, – aiškino karybos ekspertas.

Jis abejoja, ar tikslinga įslaptinti savivaldybių specialistų parengtus planus, susijusius su evakuacija.

„Jeigu parengtas kažkoks planas man padėti, aš norėčiau apie jį žinoti. Nežinodamas vadovausiuosi savo galva ir galiu prisivirti košės“, – svarstė D.Antanaitis. Jo nuomone, įslaptinti būtina tik tuos planus, kurie susiję su valstybės gyvybingumo palaikymu arba kariuomenės judėjimu.

Ekspertas pateikė pavyzdį – štai Jonavoje veikia milžiniško dydžio chemijos pramonės įmonė „Achema“, dar viena tokia įmonė yra Kėdainių „Lifosa“. Jeigu jose įvyktų koks nors incidentas ir pasklistų nuodingos cheminės medžiagos, dauguma žmonių nežinotų, kaip tinkamai elgtis ir kaip gauti informaciją apie evakuaciją, nes 100 procentų pasiruošti tokioms situacijoms neįmanoma.

„Įslaptinimas neturi būti lygus nežinojimui“, – įsitikinęs D.Antanaitis.

Karybos ekspertas patarė evakuojantis būtinai pasiimti grynuosius pinigus, dokumentus, juvelyrikos dirbinius ir artimųjų nuotraukas.

„Visa tai ateityje gali palengvinti gyvenimą“, – įsitikinęs D.Antanaitis.

Pasak jo, paprastai gyventojų evakuacija vyksta iki prasidedant kažkokiam svarbiam įvykiui, mat prasidėjus koviniams veiksmams evakuotis jau nelabai protinga – kolona gali tapti priešo taikiniu.

„Kai Ukrainoje prasidėjo koviniai veiksmai, prie Kijevo susidarė milžiniška spūstis išvažiuojant iš miesto“, – prisiminė D.Antanaitis.

Jis įsitikinęs, kad pats svarbiausias dalykas evakuacijai yra žvalgyba, taip pat kiekvienoje civilizuotoje valstybėje prieš vykdant kovinius veiksmus reikia pranešti tos vietovės civiliams gyventojams pasirūpinti saugumu.

Būtent taip elgėsi Izraelio karinės pajėgos Libane bei Gazos Ruože, lygiai taip pat elgėsi Lietuvos ir kitų NATO šalių kariuomenės dalyvaudamos karinėse operacijose.

Kokį kelią ir maršrutą rinktis, jeigu evakuacija tapo neišvengiama?

„Geriausias ir saugiausias būdas nuo rusų atsitraukti jūra. Kai rusų kariuomenė okupavo Estiją, dalis estų atsitraukė jūra iki Švedijai priklausančios Gotlando salos ir išsigelbėjo nuo žudynių“, – priminė D.Antanaitis.

Dabar Baltijos jūra yra apsupta NATO šalių, tad rusams atviro konflikto metu būtų labai sudėtinga išvesti laivyną iš Sankt Peterburgo praplaukiant tarp Suomijos ir Estijos, o Karaliaučiaus srityje esantys pajėgumai būtų užblokuoti iš Lenkijos, Lietuvos ir Švedijos.

Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas yra minėjęs, kad pirmiausia reikėtų kalbėti apie „ro-ro“ keltų, kursuojančių į Klaipėdos uostą reguliariosiomis linijomis, panaudojimą evakuacijai.

Keturi keltai plaukioja su Lietuvos vėliava, kiti du – su kitos valstybės. Pastarųjų dviejų Lietuvos institucijos negali įpareigoti dalyvauti evakuacijoje.

Atsisakius plukdyti krovinius, į vieną keltą galėtų tilpti net keli tūkstančiai žmonių, o iš viso per Klaipėdos jūrų uostą būtų galima evakuoti kelis šimtus tūkstančių žmonių.