„Prezidentė (Salomė Zurabišvili – ELTA) yra rinkta visos tautos, ji visiškai aiškiai atstovauja tą proeuropinį sparną, ji daug metų sudėtingomis sąlygomis pasisakydavo už Sakartvelo europinę integraciją. Žinoma, kol dar ji yra, ji lieka tam tikru tos europinės integracijos garantu“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.
„Žinoma, artėjantys nauji prezidento rinkimai, kuriuos jau vykdytų parlamentas, ne visa tauta – (...) tada tas prezidentas yra toks, kokio valdantysis parlamentas nori. Galime turėti situaciją, kad krizė tik gilės ir tada tas europinis Sakartvelo kelias, sakykime, bus bent jau sustabdytas. Labai būtų gaila, nes, ką galime spręsti iš protestų, kurie netyla Tbilisyje – kad kartvelų tauta nori europinio kelio“, – apgailestavo patarėja.
„Reikia kviesti valdančiuosius išgirsti tautą, nes kitaip tas kelias bus labai liūdnas – atgal į Rusiją“, – pridūrė ji.
Kaip skelbta anksčiau, Sakartvelo vadovė S. Zurabišvili Konstituciniame teisme užginčijo parlamento rinkimų rezultatus. Visgi, praėjusį antradienį parlamentarai Tbilisyje nustatė naujų prezidento rinkimų datą – gruodžio 14-ąją. S. Zurabišvili pareiškė nesitrauksianti iš pareigų tol, kol nebus pakartoti ginčytini spalį vykę parlamento rinkimai.
A. Skaisgirytė svarsto, jog valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ gali nepaisyti net ir Konstitucinio teismo išaiškinimų.
„Žinoma, gali būti taip, kad valdantieji tiesiog ignoruos Konstitucinio teismo sprendimą. Tačiau neužbėkime įvykiams už akių, iš tikrųjų reikia sulaukti to Konstitucinio teismo sprendimo. Labai norėtųsi tikėti, kad Sakartvele dar yra pakankamai teisės viršenybės, kad Konstitucinis teismas nešališkai spręstų (šį klausimą – ELTA)“, – vylėsi šalies vadovo patarėja.
Užsimena apie sankcijas protestų malšintojams
Sekmadienį laikinasis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė, jog Baltijos valstybės vieningai sutarė įvesti sankcijas kartvelų protestų malšintojams.
A. Skaisgirytė nurodė, jog tokios nacionalinės ribojamosios priemonės pirmiausiai turėtų aprėpti pareigūnus, davusius nurodymus susidoroti su protestuotojais.
Patarėja taip pat mano, jog tam tikrų sankcijų Tbilisiui klausimas bus pakeltas ir europiniu lygiu.
„Ką galime padaryti, kad sutramdyti Sakartvelo vyriausybę, kuri šitokiu būdu bando spręsti protestuotojų problemą – tų galimybių, žinoma, yra ir jų santykyje su Europos Sąjungos fondais, pinigais, sankcijų politika ir panašiai. Tai manau, kad artimiausiu laiku Europos Sąjungos lyderiai svarstys ir tam tikros priemonės bus pritaikytos“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Leidžia suprasti, kad kol kas vykti į Tbilisį G. Nausėda nežada
Kalbėdama LRT radijui, A. Skaisgirytė leido suprasti, kad bent jau kol kas prezidentas G. Nausėda neketina vykti į Tbilisį ir išreikšti palaikymo protestuojantiems kartvelams.
Priminus 2008 metus, kai prasidėjus Rusijos invazijai į Sakartvelą buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus kartu su Lenkijos ir Ukrainos kolegomis bei Latvijos ir Estijos premjerais vyko į Tbilisį išreikšti palaikymo gyventojams, A. Skaisgirytė pažymėjo, jog pastaroji situacija ir prieš 16 metų vykę įvykiai yra skirtingi.
„Nemaišykime 2008 metų ir 2024 metų. Situacijos yra skirtingos. Vienas dalykas, kai yra Rusijos invazija ir užsienio šalies okupacija. Kitas dalykas yra šalies vidaus problemos, kurios, taip, yra labai didelės“, – dėstė patarėja. Ji pažymėjo, kad dėl reakcijos į įvykius Tbilisyje G. Nausėda kalbėtis su Baltijos šalių kolegomis, taip pat Lenkijos prezidentu.
Kaip skelbta anksčiau, partijai „Sakartvelo svajonė“ atstovaujantis šalies premjeras Iraklis Kobachidzė šią savaitę pranešė, kad Sakartvelas iki 2028 metų pabaigos nesiderės dėl narystės ES.
Po šio sprendimo Sakartvele kilo protestų banga. Į gatves išėję kartvelai protestuoja jau ketvirtą parą. Aktyvistai tramdomi guminėmis kulkomis, ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Pranešama, kad policija suėmė šimtus protestuotojų.
Sakartvelas 2023 metų gruodį kartu su Ukraina ir Moldova gavo ES šalies kandidatės statusą. Tačiau santykiai ėmė sparčiai blogėti, nes valdančioji partija vis kritiškiau vertina Europą ir nori apriboti tariamą užsienio įtaką šalyje. Šalies opozicija nori laikytis europietiško kurso ir kaltina vyriausybę pergalę rinkimuose pasiekus tik manipuliacijomis.
