Anot jų, formaliai šalies vadovo patarėjo kandidatūra į užsienio reikalų ministrus bus teikiama paskirtojo premjero Gintauto Palucko.
Todėl tai, buvusios Konstitucinio Teismo (KT) teisėjos Tomos Birmontienės teigimu, yra daugiau politinės kultūros klausimas.
„Tiesiogiai prezidentas neturi teisės teikti kandidatūros. Nors visuomenė šį procesą gali matyti vienaip, tačiau formaliai poną Budrį siūlo ministras pirmininkas. Tai yra jo pasirinkimas. Todėl negalima pasakyti, kad iš Konstitucijos tiesiogiai kyla kokie nors apribojimai tik dėl to, nes tai yra prezidento patarėjas. Tai daugiau politinės kultūros klausimas“, – Eltai aiškino T. Birmontienė.
„Klausimas kyla, kodėl ministras pirmininkas pasirinko būtent prezidento patarėją. Galbūt koalicijoje nėra tinkamo kandidato? (...) Sunku pasakyti, ką mano ir pats prezidentas, nes tiesioginis ministro pavaldumas bus premjerui“, – svarstė teisėtyrininkė.
Panašiai situaciją apibūdina ir buvęs KT pirmininkas, europarlamentaras Dainius Žalimas. Pasak jo, nors prezidento patarėjo skyrimas į ministrus politikams kelia klausimų, teisinių kliūčių tam nėra.
„Ponas Budrys gali drąsiai eiti į ministrus, jeigu jį skiria. Nematau nė vienos teisinės, konstitucinės kliūties. Niekas nedraudžia iš prezidento administracijos, kanceliarijos arba prezidento patarėjo eiti į ministrus. Nėra tokios Konstitucijos nuostatos. Čia ministras pirmininkas yra atsakingas“, – Eltai teigė D. Žalimas.
„Visgi de facto yra akivaizdu, kad tai (K. Budrys – ELTA) yra žmogus, per kurį prezidentas tikėtina turės įtaką Vyriausybėje“, – pažymėjo jis.
Šią savaitę šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, atmesdamas pastabas, esą į ministrus pretenduojančiam K. Budriui turėjo būti taikomas „atšalimo laikotarpis“, nurodė nemanantis, kad būsimo Ministrų kabineto kandidatų sąraše atsiradusi jo kolegos pavardė kelia konstitucingumo klausimų.
Praėjusią savaitę pirmoji apie tai, ar į užsienio reikalų ministro pareigas siūlomam prezidento patarėjui K. Budriui neturėtų būti taikomas „atšalimo“ laikotarpis, užsiminė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad tokios kalbos yra pritemptos, o buvusi Seimo pirmininkė taiko dvigubus standartus. Tokią nuomonę turėjo ir pats K. Budrys. Kaip pažymėjo jis, ministro pozicijai nėra taikomas politinio neutralumo reikalavimas.
Panašiai apie opozicijos atstovų teiginius dėl „atšalimo“ laikotarpio pasisakė ir dabartinis parlamento vadovas Saulius Skvernelis, naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas.
ELTA primena, kad praėjusią kadenciją diskusijas dėl „politinio atšalimo“ pradėjo pats G. Nausėda, kuomet buvo sprendžiama dėl buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio skyrimo ambasadoriais.
Tuomet šalies vadovas pabrėžė, kad „politinio atšalimo“ reikalavimas turėtų virsti įstatymu, tačiau kiekvienu atveju buvusiam politikui minėtą privalomą laikotarpį reikėtų vertinti individualiai.
