Šių metų spalio 30–lapkričio 12 dienomis ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.
Gyventojai toliau labiausiai pasitiki Lietuvos kariuomene ir policija. Anot apklausos, tiek šalies kariais, tiek policijos pareigūnais teigia pasitikintys 72 proc. respondentų, o 24 proc. pastarąsias institucijas vertina neigiamai.
Tiesa, per pastaruosius du mėnesius pasitikėjimas šalies kariuomene nežymiai smuktelėjo – rugsėjį apie ją palankiai pasisakė 75 proc. apklaustųjų.
Trečioje vietoje – kiek mažesnį visuomenės pasitikėjimą turinti prezidento institucija. Teigiamai apie ją atsiliepia 68 proc. gyventojų, o 27 proc. vertina kritiškiau.
Toliau reitinge rikiuojasi Bažnyčia, kuria pasitikėjimas aptariamu laikotarpiu išaugo 4 procentiniais punktais. Palankiai šią instituciją vertina 63 proc. apklaustųjų, o 29 proc. teigia ja nepasitikintys.
Gyventojai taip pat yra linkę pasitikėti „Sodra“ ir šalies savivaldybėmis. Apie „Sodrą“ teigiamai atsiliepė 59 proc. apklaustųjų, priešingos nuomonės laikėsi 32 proc., savivaldybėmis – atitinkamai 53 proc. ir 37 proc.
Nedidelio visuomenės pasitikėjimo sulaukė žiniasklaida – gyventojai yra linkę labiau ja nepasitikėti (teigiamai vertina 46 proc., neigiamai – 46 proc.). Be to, per pastaruosius du mėnesius pasitikėjimas žiniasklaida sumenko. Rugsėjį pozityviai apie spaudą atsiliepė pusė apklausos dalyvių.
Visuomenė labiausiai nepasitiki teismais, Vyriausybe ir Seimu
Tyrimo metu apklausti gyventojai nurodė, kad mažiausiai pasitikėjimo jaučia, vertindami teismus, Vyriausybę ir Seimą.
Šalies teismus kritiškai vertina 48 proc., apklaustųjų, jais pasitiki – 39 proc.
Tuo metu Vyriausybę skeptiškai vertina 64 proc. gyventojų ir kone perpus mažiau – 31 proc. – pasitiki Ministrų kabineto darbu.
Menkiausią visuomenės pasitikėjimą turi Seimas. Jam, gyventojų nuomone, atiteko paskutinė reitingo pozicija. Šalies parlamentu teigė pasitikintys 24 proc. respondentų, o 69 proc. palankumo šiai institucijai nurodė nejaučiantys.
Atlikto tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.
Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
