Tai rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) paskelbtas Lietuvos korupcijos 2023–2024 m. tyrimas.
Per pastarąjį dešimtmetį asmenų, atsakiusių per apklausas, kad davė kyšį, skaičius netgi sumažėjo nuo 24 iki 9 procentų, nors korupciją didele Lietuvos problema laiko maždaug tiek pat žmonių kaip ir prieš keletą metų.
Svarbiausių problemų sąraše korupcija aukščiausią – penktą – vietą užima apklausiant visą visuomenę. Įmonių vadovai ją įvardijo 9 vietoje, o tarnautojai – 7-oje.
Lyginant su 2022-ųjų apklausa, 3 proc. padaugėjo gyventojų, laikančių korupciją labai rimta problema, verslo atstovų skaičius liko toks pat, o tarnautojų 4 proc. sumažėjo.
Gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos yra gydymo įstaigos, šiuo požiūriu pranokusios net tradiciškai prastai vertinamą Seimą, teismus, savivaldybes, partijas ir politikus.
Be to, trečius metus vis prastėja energetikos sektoriaus korumpuotumo vertinimas.
Gydymo įstaigas labiausiai korumpuotomis vadina tiek gyventojai, tiek įmonių vadovai, tiek tarnautojai, matyt, jose asmeniškai susiduriantys su užuominomis ir net reikalavimais duoti kyšį, kai apie Seimo ar teismų korupciją žmonės daugiau girdi viešojoje erdvėje.
Daugiausia kyšininkaujama respublikinėse ligoninėse – tai nurodė 12 proc., o miestų ir rajonų ligoninėse – 9 proc. žmonių.
Duoti kyšį dažniausiai buvo reikalaujama atliekant chirurgines operacijas. Vis dėlto per pastaruosius keletą metų neteisėto atlygio rodikliai nuosekliai mažėja ir gydymo įstaigose.
Žmonės taip pat skundžiasi kyšininkavimu privalomos automobilių techninės apžiūros centruose – 8 proc. apklaustųjų teigė, kad ten iš jų reikalauta kyšio.
Savivaldos lygiu labiausiai korumpuotais gyventojai įvardija viešųjų pirkimų ir statybų skyrius.
Žemiau šiame sąraše atsidūrė žemės duomenų, verslo licencijavimo ir leidimų skyriai, taip pat architektūros ir urbanistikos arba teritorijų planavimo skyriai.
Šalia kyšių, gyventojų nuomone, Lietuvoje paplitusios ir kitos korupcijos formos, o labiausiai – giminių ir draugų protegavimas, partijų narių privilegijavimas, naudingų atskiroms interesų grupėms įstatymų priėmimas bei įgaliojimų viršijimas.
Net 56 proc. įmonių vadovų viena labiausiai paplitusių korupcijos formų vadina sprendimų priėmimo vilkinimą.
STT didžiausiu kovos su korupcija iššūkiu laiko menką visuomenės ryžtą pranešti apie tokius nusikaltimus. Žmonių nuostatos šiuo požiūriu mažai keičiasi.
Nors 58 proc. gyventojų teigia, kad žino, kur pranešti apie korupciją, tik 13 proc. nusiteikę taip pasielgti.
Šis įmonių vadovų rodiklis dvigubai aukštesnis – praneštų 26 proc., o tarnautojai – patys sąmoningiausi: pusė jų informuotų, kad susidūrė su korupcija.
Kas labiausiai atgraso žmones nuo kovos su korupcija? Tyrimas rodo, kad nutylėjimo motyvai mažai keičiasi.
Svarbiausia priežastis – vis dar išlikęs įsitikinimas, kad esą nėra prasmės pranešti apie korupciją, nes nusikaltusių asmenų vis viena nenuteistų, o tie, kurie apie juos pranešė, galiausiai patys nukentėtų.
Toks požiūris per pastaruosius metus ypač sustiprėjo tarp valstybės tarnautojų: 78 proc. jų mano, kad pranešę apie korupciją jie gali patirti padidėjusį spaudimą darbe, o 64 proc. neatmeta galimybės, jog dėl to net gali netekti darbo.
Vis dėlto keičiasi įmonių vadovų nuostatos – dabar 67 proc. mano, kad jie patys atsakingi už korupcijos paplitimą Lietuvoje. Taip atsakiusių šioje apklaustųjų grupėje 2022 metais buvo 63 proc., o 2021-aisiais – tik 44 procentai.
Tuo metu gyventojų, manančių, kad dėl korupcijos paplitimo atsakingi jie patys arba jų artima aplinka, per porą metų netgi sumažėjo 6 procentais.
Žmonės įsitikinę, kad tai pirmiausia valstybės tarnautojų, teisėsaugos pareigūnų, teisėjų ir politikų atsakomybės sritis.
Viena svarbiausių sąlygų korupcijai plisti laikomas uždaras ar visai uždaras sprendimų priėmimo būdas – taip mano 42 proc. šalies gyventojų, 31 proc. įmonių vadovų ir 24 proc. tarnautojų.
Nustatyta, kad atviru sprendimų priėmimą laiko tolydžio mažėjanti tarnautojų dalis: 2021 m. – 31 proc., 2022 m. – 20 proc., o pernai – tik 15 proc. tokių žmonių.
Įmonių vadovai ir tarnautojai tvirtina, kad didžiausia neskaidri įtaka jaučiama energetikos, farmacijos ir statybų sektoriuose.
Būdai tie patys kaip ir ankstesniais metais: pažintys, neoficialūs susitikimai ir finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadai.
Vienaip ar kitaip, patys valstybės tarnautojai tikino, jog dabar kyšius duoda itin retai, – vos 1 proc. atsakė, kad jiems tai teko daryti per pastaruosius metus.
Jaunimo apklausa parodė, kad jie daug rečiau susiduria su korupcija nei vyresni žmonės. Tik 3 proc. gyventojų iki 35 metų atsakė, kad jiems yra tekę duoti kyšį.
Vadinasi, nepaisant lėtai vykstančių šio įsisenėjusio reiškinio pokyčių, naujausias Lietuvos korupcijos žemėlapis ne tik nerodo, kad padėtis blogėja, bet, keičiantis kartoms, teikia ir išgijimo nuo visuomenei žalingos ligos viltį.
