Pirmosios dienos kariuomenėje – jaudulys ir informacijos gausa
Nuo 2015 m. karo psichologu dirbantis Lietuvos kariuomenės kapitonas Mantas Gricius sako, kad tokie skaičiai visiškai nestebina, nes pirmosiomis tarnybos dienomis jaudulys ir nežinomybė yra neišvengiami.
„Labai dažnai iš vaikinų girdžiu frazę, kad pirmomis dienomis jiems čia visko būna tiek daug, kad jie tiesiog pasimeta, nes neįmanoma visko iš karto prisiminti ir apie viską pagalvoti. Bet ši situacija visiškai niekuo nesiskiria nuo tos, kai žmogus ateina į naują klasę, naują mokyklą ar naują darbą – pirmųjų dienų jaudulys ir informacijos gausa kelia visiškai tokį pat stresą. Kai kurie su juo susitvarko savarankiškai, kai kuriems prireikia nedidelės pagalbos. Pirmajam šokui praėjus, prasideda adaptacijos, prisitaikymo laikotarpis“, – pasakoja kapitonas.
Didžiulę patirtį bendraujant tiek su profesionaliais kariais, tiek su privalomąją karinę tarnybą atliekančiais jaunuoliais sukaupęs M. Gricius išskiria tris svarbius etapus: pirmų dviejų savaičių, dviejų mėnesių ir nepilno pusmečio. Pasak karo psichologo, pirmasis šokas praeina per maždaug dvi-tris savaites. Du mėnesiai yra optimalus laikas adaptacijai, po kurio žmogus arba visiškai pripranta prie naujų aplinkybių, arba su jomis nesusitaiko ir tuomet jam tęsti tarnybą tampa itin sunku. Tuo tarpu trečias ryškus etapas – maždaug apie penktą tarnybos mėnesį – neretai pasireiškia dar viena emocine „duobe“, kai jaunam žmogui atrodo, kad jis jau pakankamai ištvėrė, bet beveik tiek pat tarnybos dar liko.
Svarbiausia – išdrįsti kreiptis pagalbos
Pasak M. Griciaus, sunkiausia paprastai būna tiems, kurie nors ir jaučia, kad sunku, kreiptis pagalbos nesiryžta. Pasak jo, tokiais atvejais padeda tiesiogiai su jaunuoliais bendraujančių vadų patirtis ir pastabumas – jie gana lengvai identifikuoja žmogų, kuriam emociškai yra sunkiau ir arba patys su juo pasikalba, arba nukreipia pas psichologą.
Kalbėdamas apie specifinius bruožus, ypatybes ar aplinkybes, dėl kurių jauniems žmonėms sunkiau prisitaikyti prie kariško gyvenimo, M. Gricius išskiria žmones, pirmenybę teikiančius socialinė izoliacijai, intensyvų jaunimo bendravimą virtualioje erdvėje ir staiga pasikeičiantį santykį su šeima ir draugais. Tuo pat metu kapitonas pastebi, kad, metams bėgant, šie dalykai iš esmės nesikeičia.
„Prisimenant plačiai nuskambėjusią 2015 m. „verktinių“ istoriją, 90-uosius metus ar netgi vartant tarpukario spaudą, nuotaikos – visiškai tokios pat. Pavyzdžiui, ir prieš šimtą metų buvo svarstoma, kad kariuomenė jaunimui yra kliūtis gyvenimo kelyje, kad laikas joje – prarastas ar kad jaunuoliui ateiti į kariuomenę nėra taip paprasta, nes reikia stipriai keistis, prisitaikyti ir įveikti tam tikrus iššūkius“, – pasakoja jis.
Kariuomenė sustiprina ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai
Iššūkių kariuomenėje, žinoma, netrūksta – tiek fizinių, tiek psichologinių. Pavyzdžiui, karo psichologai per metus suteikia virš 2000 anoniminių konsultacijų, ištisą parą veikia anoniminė karių psichologinės pagalbos linija.
Kapitonas M. Gricius pabrėžia, kad šiuos iššūkius įveikus, nauda yra milžiniška. Be akivaizdaus fizinės formos pagerėjimo ir kovinio pasirengimo, jaunasis karys įgauna pasitikėjimo savimi, išmoksta savidisciplinos, kantrybės, įgyja streso valdymo, laiko planavimo bei socialinių įgūdžių.
„Visa tai vėliau labai praverčia bet kokioje gyvenimo srityje. Per devynerius metus įvairių patarimų prašiusių jaunuolių sutikau tikrai nemažai. Smagu matyti, kad vėliau jiems puikiai sekasi tiek karinėje tarnyboje, tiek civiliniame gyvenime“, – džiaugiasi M. Gricius.
Kapitonas prisipažįsta neretai dirbantis ne tik psichologu, bet ir karjeros ar gyvenimiškų sprendimų konsultantu – mat, baigiantis tarnybos laikui, vaikinai dažnai tiesiog ateina pasitarti dėl tolesnių planų, veiklų ir galimybių.
