M. Lingė: K. Budrio kandidatūra į URM rodo, kad Prezidentūra de facto yra ketvirtasis koalicijos partneris

„Praktiškai Kęstučio Budrio kandidatūros įtraukimas į Vyriausybę yra de facto ketvirto koalicijos partnerio simbolinis įsitraukimas. Yra tikrai keista matyti, kodėl socialdemokratai tokiu būdu vengia atsakomybės už užsienio politiką“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo M. Lingė, akcentuodamas, jog mato Prezidento vaidmenį ne tik formuojant, bet ir tiesiogiai dalyvaujant būsimos Vyriausybės veikloje.

„Pasižiūrėkime, kaip bus išpildoma konstitucinė norma – 84 straipsnis, pats pirmas punktas apie prezidento funkcijas sako, kad prezidentas sprendžia užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Tai kur tas „kartu“? Čia labiau kartu su savimi, su savo komanda vykdai. Yra sukoncentruojama galia ir įtaka būtent tose rankose, kurios priklauso prezidentui“, – apie valdžių atskyrimo principo svarbą kalbėjo konservatorius.

Nors paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas tikina, jog pateikė prezidentui jo patarėjo kandidatūrą pats, M. Lingė mano, jog šią pavardę veikiausiai pasiūlė šalies vadovas. Tai, pasak Seimo nario, rodo, jog socialdemokratai iš esmės vengia atsakomybės užsienio politikos klausimais.

„Yra faktinė situacija tokia, kad už užsienio politiką – ir ne tik politikos formavimą, bet ir įgyvendinimą – bus atsakinga principe viena institucija. O tuo metu Vyriausybės rūpestis bus kuo mažiau kištis, kaip Lietuvos vardas bus aiškinamas dėl įvairių antisemitizmo atvejų užsienio ambasadose ar susitinkant su kitais užsienio ministrais. Tai jau taps prezidento rūpesčiu – ginti šios Vyriausybės reputacines bėdas“, – dėstė M. Lingė.

Jis pažymėjo nematantis rizikos, kad K. Budriui tapus šalies diplomatijos vadovu gali esmingai keistis Lietuvos užsienio politikos kryptis.

Visgi, keldamas klausimus dėl valdžių padalijimo principo, M. Lingė atkirto ir vyriausiajam šalies vadovo patarėjui Frederikui Jansonui. Pastarasis, vertindamas precedentą, kai į Vyriausybę teikiama šalies vadovo patarėjo kandidatūra, interviu Eltai teigė, jog „ankstesnės Prezidentūros neturėjo tokių gerų kandidatų“.

„Kai prezidento patarėjas teigia, kad tokio precedento ankstesnės Prezidentūros ir prezidento komandos neturėjo, nes neturėjo gerų kandidatų, tai tiesiog pabrėšiu, kad Kęstutis Budrys yra dirbęs Dalios Grybauskaitės komandoje. Tikrai ta kompetencija buvo vertinama ir aš jos visiškai nekvestionuoju“, – akcentavo konservatorių frakcijos seniūnas.

„Bet konstitucinė sąranga, Konstitucija pasako labai aiškiai – kad turi būti dviejų subjektų dalyvavimas“, – apibendrino M. Lingė.

ELTA primena, kad būsimajam premjerui G. Paluckui pateikus K. Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus, liberalų lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen kilo klausimų, ar į siūlomam prezidento patarėjui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“.

„Mes esame turėję praeityje situacijų, kuomet prezidentas labai aiškiai ir ryžtingai pasakė, kad vienas ar kitas politikas ar kandidatas į ministrus, į Vyriausybę turi atšalti. Tai štai čia man šis dalykas atšalimo ir šiltumo klausimas kyla“, – anksčiau „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Visgi, pats prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad tokios kalbos ir keliami klausimai yra pritempti.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai naujajame Seime vadovaujantis Mindaugas Lingė sako, kad socialdemokratams ėmusis lyderystės, partnerystės klausimas šioje kadencijoje galėtų būti išspręstas.

„Mūsų kadencijos metu pritrūko palaikymo iš socialdemokratų. Tų, kurie būtų padėję priimti šį sprendimą. Šiuo atveju socialdemokratų rankose yra lyderystė ir tik nuo jų priklausys, ar tą (partnerystės – ELTA) klausimą bus norima spręsti ir išspręsti, ar vis dėlto jis ir liks“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė M. Lingė.

„Matematiniai skaičiai, jeigu žiūrėtume į rinkimų programas, rodo, kad daug šansų (priimti partnerystės įstatymą – ELTA) nebūtų. Jeigu skaičiuotume tas laikysenas, kurias socialdemokratai turėdavo ankstesnėse savo programose, tai čia jų lyderystės principe užtektų, kad tas klausimas galėtų būti išspręstas“, – aiškino jis.

Šią savaitę paskirtasis premjeras, socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad lyčiai neutralios partnerystės įstatymas į Vyriausybės programą įtrauktas nebus.

Savo ruožtu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis nurodė, kad kartu gyvenančių žmonių teisinės apsaugos įstatymas turėtų būti priimtas.

Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Juo siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

„Nemuno aušros“ vadovaujamam parlamento Audito komitetui ketinant audituoti nacionalinį transliuotoją, jūrinio vėjo parko projektus ir gynybos įsigijimus, opozicinės konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė šią retoriką vertina kaip pirmuosius Maskvos režimo žingsnius.

„Panašu, kad realizuojama ir aktyvuojama tai, apie ką ir buvo ši politinė jėga ar šios politinės partijos lyderis. Antisemitizmo fazę, panašu, jau keičia Kremliui naudingo veikimo žingsniai ir pirmuosius žingsnius ir matome“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė M. Lingė.

Šią savaitę „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad jo partijos atstovo Artūro Skardžiaus vadovaujamas komitetas audituos energetikos projektus, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pirkimus, ginkluotės įsigijimus, LRT finansavimą.

Anot M. Lingės, ši retorika atitinka Rusijos režimo siekį stabdyti strateginius Lietuvos energetikos projektus, riboti gynybos pajėgumus ir varžyti nepriklausomą žiniasklaidą.

„Opozicijos varžymas čia dar irgi galima pridėti, kad labai sutaptų su tuo, ir jau mes matome ne tik retoriką tokių dalykų, bet ir kvestionavimus tam tikrų vykdomų projektų“, – pabrėžė konservatorius.

Kaip pavyzdį parlamentaras pateikė „Nemuno aušros“ atstovų pasipriešinimą strateginio vėjo parko Baltijos jūroje statyboms. Praeitoje kadencijoje prieš šio projekto įgyvendinimą aktyviai pasisakė A. Skardžius, anot M. Lingės, tokių „Nemuno aušros“ parlamentarų šiame Seime yra ir daugiau.

„Tai yra jau pirmieji žingsniai, kurie gali sukelti mūsų projekto įgyvendinime tam tikras rizikas“, – teigė M. Lingė.

Pirmasis jūrinio vėjo parko konkursas įvyko 2023 m., jį laimėjo „Ignitis Renewables“. Antrasis jūrinio vėjo parko rangos darbų konkursas paskelbtas lapkričio viduryje, jo laimėtojas turėtų būti žinomas 2025 m. vasarą.

M. Lingė taip pat priminė, kad R. Žemaitaitis pateisino 2014 m. Krymo referendumą, po kurio pusiasalis prijungtas prie Rusijos, ir lygino jį su Kovo 11-ąją.

„Tokių ženklų mes matėme: buvo diskredituojama, bandoma šmeižti paramą Ukrainai renkančius visuomenininkus, ir teismuose pralaimėjo, kai buvo menkinamos sankcijos“, – dėstė M. Lingė.