„Man pasirodė, kad žmogus gina lietuvių kalbą. Tai yra jo priedermė tą daryti kaip inspekcijos vadovo, tai man atrodo teisinga“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Valotka.
„Kokie asmeniniai nesutarimai, kas ten privertė ir kodėl – tikrai nežinau. Jeigu konkursas yra laimėtas sąžiningai, vis tiek komisijoje yra nepriklausomi ekspertai, tai kvestionuoti yra per drąsu“, – akcentavo jis.
Rugsėjo pabaigoje S. Kairys nepaskyrė, su juo anksčiau ne kartą į ginčus įsivėlusio, konkursą laimėjusio A. Valotkos vadovauti Kalbos inspekcijai.
Praėjusių metų spalį skandalingais pasisakymais garsėjančiam A. Valotkai iš Kultūros ministerijos buvo išsiųstas siūlymas abipusiu susitarimu nutraukti darbo santykius. Visgi, kultūros ministras neigia įtarimus, kad tokį jo sprendimą lėmė asmeniškumai. Nepasitenkinimą A. Valotkos darbo kokybe jis tikina įrodęs tada, kai nepratęsė pastarojo pareigų ir teko skelbti konkursą.
Rugsėjo pradžioje paaiškėjo, kad konkurse dėl VKI vadovo iš penkių pretendentų buvo atrinktas A. Valotka. Jo penkerių metų kadencija baigsis kitų metų sausį.
ELTA primena, kad praėjusių metų spalį VKI viršininkui buvo skirta pastaba dėl pasisakymo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Visgi pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.
Kiek anksčiau A. Valotka sulaukė kritikos ir dėl teiginių LRT radijo laidoje. Tuomet jis sakė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. Šiuos užrašus inspekcijos viršininkas prilygino rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.
