„Reikia kurti naują Regionų plėtros ministeriją, kuri galbūt apimtų ne tik VRM funkcijas, bet ir dalį kitų ministerijų funkcijų, kurios turi tikrai labai didelę įtaką savivaldai“, – ketvirtadienį po susitikimo su prezidentu surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Kondratovičius.
„Kryptis aiški, Vyriausybė programoje iškelia sau tikslą stiprinti regionus, stiprinti valstybę per regionus. Tai manyčiau, ta ministerija yra būtina“, – pridūrė jis.
Kandidatas tikino matąs aiškią takoskyrą tarp Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Regionų plėtros ministerijos.
„Ta dalis, už kurią dabar VRM atsakinga – būtent už regionų plėtrą, už savivaldą – būtų dalis Regionų plėtros ministerijos. Tai šioje vietoje, man atrodo, yra aiški takoskyra tarp padalinių. Nes net ir šiandieną pažiūrėję į VRM struktūrą mes matome, kad yra atskirtos funkcijos“, – pabrėžė kandidatas į VRM vadovus.
Visgi, pasak jo, tam tikras bendradarbiavimas tarp šių dviejų ministerijų išliktų.
„Jeigu mes kalbėsime apie policiją, apie PAGD veiklą labai nemažai yra susieta ir su savivalda – vis tiek savivaldybių ugniagesių padaliniai ir vieša tvarka savivaldybėse irgi susieta su bendra viešosios tvarkos ir saugumo ekosistema. Tai šioje vietoje bendradarbiavimas vis tiek liktų – neįmanoma atskirti taip jau šimtu procentų vieną veiklą nuo kitos“, – pripažino jis.
Nepalaiko VST reformos
V. Kondratovičius tikina, jog nepalaikytų kadenciją baigiančios ministrės Agnės Bilotaitės inicijuoto siekio Viešojo saugumo tarnybą (VST) prijungti prie policijos.
„Policijos ir VST veiklos yra skirtingos. Policija gali daryti ir prevencinę veiklą prieš nusikaltimą, tačiau VST turi konkrečias užduotis. Viena iš užduočių yra objektų saugojimas, kuri tikrai skiriasi nuo to, kaip veikia policija“, – teigė jis.
„Manyčiau, kad šiandien tas prijungimo klausimas, jeigu būčiau paskirtas ministru, tikrai nestovėtų. Reikia nepamiršti, kad tai yra ir rezervas karo atveju“, – pridūrė politikas.
VRM yra inicijavusi kelias su policijos sistema susijusias reformas. Viena jų siūloma VST integruoti į policijos struktūras, paliekant tarnybai atskiro juridinio asmens statusą. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendintų policijos generalinis komisaras, VST išliktų šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Įstatymo projektams, kuriais numatyta VST pertvarka, Seime pritarta po pateikimo, tačiau toliau balsavimui šie teisės aktų projektai kol kas nėra teikiami.
Tikisi atrasti papildomų lėšų statutinėms įstaigoms
Taip pat V. Kondratovičius viliasi, kad didesniam statutinių tarnybų finansavimui pavyks rasti papildomų lėšų.
„Suprantame, kad ekonominė dalis yra labai svarbi. (...) Iki šiol girdime, kad VRM daugiau yra siejama su išlaidomis, bet reikia suprasti, kad savo veikla ji gali sugeneruoti didesnes biudžeto pajamas, o tai reiškia ir didesnę galimybę finansuoti savo veiklą“, – žurnalistams aiškino kandidatas į ministrus.
Visgi V. Kondratovičius pabrėžė turintis abejonių dėl priemonių, kurių, spręsdamos pareigūnų trūkumo problemą, imasi tam tikros savivaldybės. Anot jo, tokios iniciatyvos, kaip vienkartinės išmokos naujai dirbti pradėjusiems policininkams, skatina konkurenciją tarp didžiųjų miestų bei regionų.
„Girdime, kad pačios savivaldybės prisideda prie pareigūnų išlaikymo. (...) Manyčiau, ši bendradarbiavimo forma gali būti, bet šioje vietoje reikia atsargumo – turtingesnės savivaldybės pritraukia pareigūnus, o nelabai turtinga arba politinių siekių to daryti neturinti savivaldybė – ne“, – pabrėžė jis.
Turi klausimų paskirtiems statutinių tarnybų vadams
Viešojoje erdvėje kilus abejonėms dėl kadenciją baigiančios Vyriausybės paskirtų statutinių pareigūnų, į VRM vadovo postą pretenduojantis politikas taip pat tikina turintis jiems klausimų.
„Jei būčiau paskirtas, tikrai turėčiau su kiekvienu (statutinės tarnybos vadu – ELTA) pokalbį ir po to spręsčiau, kas ir kaip yra“, – tvirtino V. Kondratovičius, reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos abejones.
„Visi paskirti pareigūnai nėra žmonės iš šono, jie dirbo kitose pareigose, ilgą laiką tarnavo sistemai. Asmeniškai jokių pretenzijų jiems neturiu, tačiau tam tikrų klausimų kyla“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda anksčiau taip pat pasiūlė steigti naują Regionų ministeriją, kuri iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) perimtų regionų politikos formavimo atsakomybę ir prisidėtų prie tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo.
Anot jo, Regionų ministerija taip pat galėtų perimti funkcijas ir iš kitų ministerijų, kurios leistų jai vykdyti regionų lūkesčius atitinkančią nacionalinę politiką.
Šių minčių kontekste prezidentas svarstė apie Energetikos ministerijos egzistavimo tikslingumą.
Tiesa, dabartinis laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys siūlymams sujungti jo vadovaujamą ministeriją nepritarė.
Naujasis Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.
