„Opiausia paliesta problema, tai ilgalaikis kelių ir tiltų finansavimo trūkumas. Tai būtent prezidentas ir iškėlė poreikį kurti tvarų mechanizmą susisiekimo finansavimui. Yra visos prielaidos ieškoti finansavimo iš įgyvendintos „e-tolling“ sistemos lėšų“, – po susitikimo su kandidatu į susisiekimo ministro postą Eugenijumi Sabučiu trečiadienį žurnalistams kalbėjo prezidento patarėjas R. Dilba.
Taip pat kandidatas ir prezidentas aptarė susisiekimą regionuose. Anot prezidento patarėjo, šalies vadovas iškėlė regionų gyvenviečių kelių asfaltavimo poreikį, tolimojo transporto tarp miestų ir regionų gaivinimo tikslą.
„Antras prioritetas, tai susisiekimas regionuose. Šiuo metu vykdoma ir baiginėjama svarbių strateginių susisiekimo kelių jungčių, tai „Via Baltica“ projektas, Vilnius-Utena projektas. Tačiau svarbu nepamiršti tvaraus susisiekimo su regionais. Tad prezidentas išsakė lūkestį, kad iki kadencijos pabaigos būtų galima sukuri programą, kurios pagrindu būtų finansuojami žvyrkelių projektai. Ir iš esmės kiekviena gyvenvietė turėtų bent vieną asfaltuotą kelią“, – aiškino patarėjas.
„Po COVID-19 pandemijos sumažėjo tolimojo transporto jungčių, tai problema su kuria susiduria regionų gyventojai. Tai sukurti tolimojo transporto sistemą yra dar vienas uždavinys, kuris aptartas su kandidatu“, – paminėjo jis. Be to, anot R. Dilbos, G. Nausėda kandidatui iškėlė poreikį sutelkti daugiau dėmesio į „Rail Baltica“ projektą.
„Buvo kalbama apie „Rail Baltica“ projektą ir padidintą jam dėmesį. Tai strategiškai svarbus projektas, kuris reikalingas ne vien gyventojų susisiekimui, (...) jis svarbus ir karinio mobilumo prasme“, – aiškino R. Dilba.
E. Sabutis: su prezidentu aptarėme, kad reikia kurti kelių fondą
Kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis teigia, kad matant Lietuvos kelių ir tiltų degradaciją planuojama sukurti kelių fondą, kuris užtikrins tvarų finansavimą infrastruktūrai.
„Matydami Lietuvos kelių infrastruktūros tolimesnę degradaciją, tiltų griuvimą ir matant poreikį sukurti tvarią finansavimo sistemą, sutinkame, jog reikia kurti kelių fondą iš kur galėsime tvariai finansuoti visus projektus ir kelių priežiūrą“, – po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda Prezidentūroje žurnalistams kalbėjo E. Sabutis.
Anksčiau E. Sabutis yra minėjęs, kad Lietuvai reikalingas kelių fondas gali būti paremtas Lenkijos pavyzdžiu ir turintis tvarius finansavimo šaltinius.
Anot kandidato į ministrus, su prezidentu taip pat buvo aptarta, kaip atgaivinant tolimojo susisiekimo sektorių tarp miestų ir regionų, būtų galima sustabdyti pastarųjų traukimąsi.
„Taip pat sutariame, kad tolimojo susisiekimo sektoriuje turime sutelkti dėmesį, kad jis ne tik turi grįžti į ankstesnę padėti, bet jo plėtra stabdytų regionų traukimąsi“, – sakė politikas.
E. Sabutis paminėjo, kad ateinančius keturis metus vienas iš svarbių darbų būtų užtikrinimas, jog „Rail Baltica“ projektas būtų efektyviai vystomas.
„Antras dalykas, dėl kurio sutarėme, „Rail Baltica“ srityje. Tai, kad šios kadencijos metu projektas neatsiliktų nuo grafiko“, – tikino E. Sabutis.
ELTA primena, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda tęsia pokalbius su kandidatais į naująją Vyriausybę – ketvirtadienį jis susitiko su pretendente vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) I. Ruginiene bei į susisiekimo ministrus teikiamu Eugenijumi Sabučiu. Taip pat prezidentas ketina susitikti ir su kandidatu į vidaus reikalų ministrus Vladislavu Kondratovičiumi.
Šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis V. Kondratovičiaus – ne pirmasis paskirtojo premjero Gintauto Palucko pasirinkimas į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovus. Iš pradžių į šias pareigas prezidentui buvo pateikta Alytaus mero Nerijaus Cesiulio kandidatūra. Tačiau šis šeštadienį pranešė atsisakantis žengti nacionalinėn politikon ir nusprendė likti vadovauti Alytaus miestui.
Į susisiekimo ministrus siūlomas E. Sabutis spalį buvo perrinktas antrajai kadencijai parlamente. Anksčiau socialdemokratas dirbo Jonavos savivaldybėje – ėjo mero, vicemero pareigas.
Prezidentas G. Nausėda jau buvo susitikęs su dalimi kandidatų į naująją socialdemokrato G. Palucko Vyriausybę. Tai – į krašto apsaugos ministres teikiama parlamentarė Dovilė Šakalienė, Užsienio reikalų ministerijai (URM) vadovauti siūlomas paties prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys, į kultūros ministrus teikiamas Seimo narys Šarūnas Birutis, į švietimo, mokslo ir sporto ministres – parlamentarė Raminta Popovienė, į finansų ministrus siūlomu Rimantu Šadžiumi.
Tuo metu į sveikatos apsaugos ministres socialdemokratai teikia Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorės Marijos Jakubauskienės kandidatūrą.
„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantą Vaičiūną. Prezidentas jau buvo susitikęs su abiem demokratų pretendentais į naująją Vyriausybę.
Didžiausia intriga pastarosiomis savaitėmis išliko klausimas, ką į Vyriausybę deleguos „Nemuno aušra“. Paskirtasis premjeras patvirtino, jog į aplinkos ministrus partija pasiūlė Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną, į teisingumo ministrus – advokatą Gintautą Bartkų, į žemės ūkio ministrus – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininką Igną Hofmaną.
Praėjusią savaitę Seimui patvirtinus socialdemokrato G. Palucko kandidatūrą į ministrus pirmininkus, prezidentas paskyrė jį premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Naujasis Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.
