Tai leido Vyriausybė, trečiadienį priėmusi nutarimą, kuris palengvina Gynybos resursų agentūros įsigijimus iš tokias karines mašinas gaminančių bendrovių. Taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio 1 dalies b punktą, nebereikės laikytis Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų.
„V-PKM įsigijimas krizės metu būtų lemiamas Lietuvos kariuomenės pajėgų išlaikymo, atgrasymo ir atsparumo agresijai rodiklis“, – nurodo ministerija. Siūlymai sutrumpins karinės technikos pristatymo terminus ir skatins pramoninį bendradarbiavimą – jais siekiama pritraukti PKM gamintojus perkelti karinės technikos surinkimo ar bent remonto pajėgumus į Lietuvos teritoriją.
„Planuojama, kad pagrindiniai PKM komponentai, tokie kaip važiuoklė, korpusas, kovinis bokštas, būtų gaminami ne Lietuvoje, tačiau galutinis komponentų surinkimas ir PKM gamyba būtų vykdomi Lietuvos teritorijoje“, – teigia KAM.
Vietinė pramonė komponentus galėtų tiekti ne tik Lietuvos naudojamoms kovos mašinoms, bet ir kitų šalių V-PKM versijoms, taip dalyvautų tarptautinėje rinkoje.
KAM ketina derėtis, kad pramoninio bendradarbiavimo apimtys siektų Gynybos ir saugumo pramonės įstatyme numatytą maksimalią ribą – 30 proc. sutarties vertės.
Priimtas nutarimas užtikrina esminį nacionalinio saugumo interesą – apsaugoti valstybės suverenumą, teritorijos vientisumą ir demokratinę konstitucinę santvarką, taiką ir saugią aplinką valstybės raidai ir stiprinti Lietuvos gynybinę galią.
Belaukiant Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ gamyklos Lietuvoje statybų, Ministrų kabinetas anksčiau lapkritį jau leido 155 mm kalibro savaeiges haubicas PZh2000 ir artilerijos sistemas CAESAR iš minėtos bendrovės pirkti be viešojo konkurso.
Pernai metų pabaigoje ministerija baigė pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimą. Iš viso įsigyta 89 mašinos ir du prototipai.
Šiomis mašinomis, dar vadinamomis „Vilkais“, pilnai aprūpinti du Lietuvos kariuomenės „Geležinio Vilko“ brigados batalionai. KAM duomenimis, visas „Vilkų“ projektas Lietuvai kainavo apie 670 mln. eurų.
ELTA primena, kad pernai gegužę Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą.
Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Kol kas planuojama, kad kitų metų valstybės biudžete krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiemet gynybos finansavimas siekia maždaug 3,2 proc. BVP.
