Bet kodėl tai nepadėjo?
Į šį klausimą atsakymas turėtų nuskambėti išsiaiškinus, kas Vilniuje ankstų pirmadienio rytą šalia gyvenamojo namo nukrutusiame DHL krovininiame lėktuve vyko per paskutines 20–30 sekundžių, sako aviacijos ekspertas Kęstutis Zagreckas.
LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ pilotas, instruktorius žvelgė į šiuo metu žinomas detales ir bandė nupiešti vaizdą, tačiau pabrėžė – kol nėra išanalizuoti lėktuvo saviraščiai – daryti tikslių išvadų neįmanoma.
„Po paros mano mintys sukosi, kad gal pilotai buvo tiek pavargę, kad organizmas neatlaikė ir dėl streso neįmanoma išlaikyti dėmesio. Yra riba, už kurios žmogus yra gyvas, bet nekontroliuoja veiksmų – tai daro pasąmonė ir lieka tik inkstinktai, nors žmogui atrodo, kad jis viską kontroliuoja“, – svarstė K.Zagreckas.
Jis atidžiai žvelgė ir į „Flightradar“ paskelbtą skrydžio informaciją.
Jau pirmadienį portalas Lrytas rašė, kad Vilniuje nukritus krovininiam lėktuvui „BOEING 737–400“ užfiksuoti skrydžio duomenys atskleidžia neįprastą lėktuvo manevravimą paskutinėmis skrydžio minutėmis.
Lyginant su ankstesniais skrydžiais tuo pačiu maršrutu, vertikalusis greitis ir aukštis, kai skrydžio pabaigoje lėktuvas turėjo apsisukti 180 laipsnių kampu, skyrėsi nuo to pačio skrydžio keliomis dienomis anksčiau – nukritęs lėktuvas staigiame posūkyje skrido maždaug tūkstančiu pėdų žemiau ir maždaug 50 mazgų didesniu greičiu, atlikęs posūkį lėktuvas taip pat skrido didesniu greičiu.
Dėmesį į greitį atkreipė ir K.Zagreckas.
„Flightradar“ yra nurodytas greičio ir aukščio grafikas. Greitis tūpimo etapui – didokas. Bet negalime pasakyti, kodėl yra didokas. Negalime pasakyti, kas vyko kabinoje per paskutines 20–30 sekundžių. Viskas vyko sekundėmis. Ir kodėl lėktuvas pradėjo žemėti, leistis žemiau nustatytos trajektorijos, leidimosi kampo? Ir kodėl pilotai nieko nepranešė?“, – LRT radijui sakė aviacijos ekspertas.
Jis paaiškino, kaip tokiu atveju atrodytų situacija pilotų kabinoje.
„Jeigu lėktuvas atsiduria žemiau nei tuptinė – leidimosi kampas – pradeda šaukti įspėjimo sistemos: „Jūs esate žemiau, jūs esate žemiau“. Jeigu leidiesi žemiau – sistema veikia dar garsiau. Neįmanoma neišgirsti. Kai artėja žemė, įsijungia dar viena sistema, kuri vis garsiau ir dažniau sako, kad reikia kilti, kad žemė – pavojus, – pasakojo K.Zagreckas, sureagavęs ir į faktą, kad paviešintuose vaizdo įrašuose matyti, kad paskutinę akimirką bandoma pakelti lėktuvo nosį. – Pakelti nosį – paskutinis veiksmas, nes lėktuvas praradinėjo greitį. Kodėl praradinėjo greitį? Galbūt varikjliai sustojo. Galbūt varikliai nereagavo į pilotus? O galbūt pilotai dėl nuovargio pavėlavo?
K.Zagreckas pabrėžė, kad įprastai tupiant lėktuvams pasitelkiamas autopilotas, tačiau čia iškart prisiminė savo studentams sakomą taisyklę.
„Autopilotas – labai geras pilotas, nes tiksliai laiko parametrus, bet jis neatsako už jūsų veiksmus – kokią komandą jam davėte. Čia ir yra amžinas klausimas: ar teisingai buvo duodamos komandos autopilotui? Ar teisingai jis buvo valdomas? Tam ir yra du pilotai – kad kažkas pamatytų. Žmogui klysti – būdinga. Kartais žmogus suklysta ir nepastebi klaidos arba pastebi per vėlai, o kitas žmogus žiūri iš šalies“, – LRT radijo laidai „Ryto garsai“ sakė K.Zagreckas.
