Pyktis dėl patiklumo ir nuostaba, kaip viena moteris galėjo suregzti painią sukčiavimo schemą.
Tokios emocijos liejasi Vilniaus miesto apylinkės teisme, kur neseniai pradėta nagrinėti sukčiavimu kaltinamos Anželikos Stacevičienės byla.
Į teismo salę vos tilpę nukentėjusieji stebėjosi, kad teisiamųjų suole A.Stacevičienė atsidūrė viena.
„Negali būti, jog ji viena galėjo sugalvoti, kaip mus apgauti, ir žinojo, kad tai įmanoma padaryti per mobiliąją programėlę“, – gūžčiojo pečiais nukentėję žmonės.
O tokių – beveik 40. Visi pinigus prarado panašiu būdu – susigundę A.Stacevičienės siūlomomis nuolaidomis automobilio draudimui.
Vilniaus rajone gyvenanti moteris prisistatydavo draudimo agente ir keliems savo pažįstamiems pasiūlė pasinaudoti nuolaida automobilio draudimui. Sužinoję apie galimybę apsidrausti pigiau gyventojai apie tai pasakė giminaičiams ir kaimynams, tad daug nukentėjusiųjų – kelių Vilniaus rajono kaimų gyventojai.
Bet jų džiaugsmas, kad automobilį pavyko apdrausti su nuolaida, tęsėsi neilgai. Netrukus žmonės sužinojo, kad jų vardu paimtos didesnės ar mažesnės paskolos.
Naudojo mobiliąją programėlę
Vienas apgautųjų pasakojo, kad apie tai, jog jo vardu paimta paskola, sužinojo užsukęs į bendrovės „Telia“ biurą užsisakyti interneto paslaugų.
Pradėjus tartis paaiškėjo, kad vyro vardu yra paimta paskola. Išgirdęs apie tai jis iš karto kreipėsi į policiją, o tuomet sužinojo, kad kreditus teikiančiai bendrovei yra skolingi ir jo artimieji.
Kaip A.Stacevičienei pavyko paimti paskolas svetimų žmonių vardu?
Vienas nukentėjusiųjų pasakojo, kad moteris tam buvo gerai pasiruošusi.
„Ji teigė rengianti apklausą apie draudimo paslaugas. Pas mus ir kitus pažįstamus atvažiavo su savo mobiliuoju telefonu, kur kažkokioje programėlėje mūsų vardu jau buvo sukurta paskyra – reikėjo tik nusifotografuoti, nes programėlėje buvo įdiegta veido atpažinimo funkcija, ir leisti nufotografuoti asmens dokumentą,“ – aiškino vienas apgautųjų.
Vyras pasakojo, kad tariamai draudimo agentei buvo kilę ir nesklandumų: pas kai kuriuos kaimo gyventojus prastai veikė internetas, todėl įkelti nuotraukų nepavyko.
Apsaugojo užsienio pasas
Fotografuoti save ir savo asmens dokumentus leidę gyventojai vėliau sužinojo, kad jų vardu paimtos paskolos iš bendrovės „Craftsoft“. Šiai bendrovei priklauso mobilioji programėlė „Unlokk“, kurios aprašyme skelbiama apie galimybę gauti paskolą per 25 sekundes.
Tam reikia tik atsisiųsti programėlę, joje prisiregistruoti ir patvirtinti savo tapatybę. Tai už juos ir padarė apsukri moteris.
Apsidrausti su nuolaida buvo siūloma ir vienoje įmonėje dirbantiems ukrainiečiams vairuotojams, tačiau to padaryti nepavyko. Mat programėle kreditą gali gauti tik Lietuvos piliečiai arba asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Vienos moters vardu paskola buvo paimta net kelis kartus – tam užteko asmens duomenų, kuriuos jau žinojo teisiamoji.
Netikėtai skolininkais tapę gyventojai stebėjosi, kad paskolas gali gauti ir skolų turintys asmenys.
„Unlokk“ interneto tinklalapyje nurodyta, kad tokia galimybė yra, reikia tik įvertinti asmens kreditingumą. Suvedus asmens duomenis tai padaro pati programėlė.
Prašymas kėlė šypseną
Šiuo metu teisiama A.Stacevičienė visiškai pripažįsta savo kaltę ir prašė bylą išnagrinėti supaprastinta tvarka – neapklausiant nukentėjusiųjų ir liudytojų.
Ji tvirtino kai kuriems nukentėjusiesiems žalą atlyginusi dar prieš perduodant bylą teismui, tačiau į teismą susirinkusiems gyventojams tai kėlė šypseną: „Mums pervedė po 50 ar 100 eurų, o praradome tūkstančius.“
Pinigus praradę gyventojai teisme tikėjosi susitikti ir su „Craftsoft“ atstovais, tačiau prokuratūra šiai bendrovei priekaištų neturi. Ji yra įrašyta į Lietuvos banko kreditą teikiančių įmonių sąrašą.
Sąlygas vis griežtina
Sukčiavimo būdas, kai svetimu vardu imami vartojimo kreditai, buvo itin suaktyvėjęs šių metų pavasarį. Birželio mėnesį Lietuvos bankas kreipėsi į vartojimo kreditų davėjus, kad jie taikytų su-stiprintas priemones, padėtų užkirsti kelią sukčiavimui ir apsaugotų vartotojus.
Kredito įstaigos turi vidinių saugiklių, kurie leidžia užkirsti kelią daugumai tokių atvejų, tačiau svarbu, kad ir patys gyventojai nevestų savo „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ PIN kodų, jei operacija atliekama ne jų iniciatyva arba dėl jos kyla abejonių.
Šių kodų negalima perduoti ir kitiems asmenims ir jokiu būdu jų nevesti į trumposiomis SMS žinutėmis gautas nuorodas.
Finansinio saugumo specialistai įspėja, kad būtina saugoti ir fizinius daiktus – mobilųjį telefoną bei asmens dokumentą. Jei asmuo įtaria, kad jo vardu bandoma pasiskolinti pinigų, turėtų nedelsdamas kreiptis bendruoju kredito įstaigos numeriu.
Jaukas – žinomi vardai
Pastarosiomis savaitėmis paaiškėjo keli atvejai, kai sukčiai telefonu gyventojams siūlė pasirašyti terminuotojo indėlio sutartis žadėdami labai geras palūkanas.
Tačiau padėti indėlį siūlyta tokios finansinės paslaugos iš viso neteikiančioje draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“.
Ši įmonė apie tai sužinojo raštu gavusi vieno gyventojo pranešimą.
„Neabejojame, kad sukčiai bandė kontaktuoti ir su daugiau gyventojų. Kadangi tai vyko telefonu, išsaugoti tokių pokalbių įrašus sudėtinga“, – teigė „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius.
Sukčiavimo atvejus tiriantys pareigūnai yra pastebėję, kad jei patrauklūs pasiūlymai teikiami tikrų ir žinomų bendrovių vardu, jais susigundo daugiau žmonių. Šįkart sukčiai išsidavė, nes siūlė paslaugą, kurios draudimo bendrovė neteikia.
„Pateikdami pasiūlymą sukčiai neretai prisidengia tikrų bendrovių pavadinimais, gali nurodyti jose iš tiesų dirbančių darbuotojų pavardes. Jei žmogus nenutraukia kontakto, apgavikai naudoja kitus psichologinio paveikumo svertus.
Pavyzdžiui, pasiūlymas neva būna skirtas tik mažai daliai lojalių klientų arba galioja ribotą laiką, tad norint juo pasinaudoti būtina nedelsti ir imtis veiksmų“, – aiškino „Lietuvos draudimo“ kibernetinės saugos vadovas Baltijos šalims Andrejus Mochovas.
Specialistas patarė kritiškai vertinti anonimiškai pateikiamus finansinius pasiūlymus, ypač tokius, kuriuose žadamos labai didelės palūkanos ar greitas pelnas.
Pavojai slypi internete
Prieš atliekant bet kokią finansinę operaciją būtina įsitikinti jos reikalingumu, o iškilus bent menkiausioms abejonėms kreiptis į tą bendrovę, kurios vardu pateiktas pasiūlymas. Tai daryti būtina oficialiai nurodytais bendrovės kontaktais.
„Gyventojai dažniausiai nukenčia dėl to, kad nesirūpina arba neatlieka elementarių identiteto ir duomenų apsaugos internete veiksmų. Silpni slaptažodžiai ar neatsargus elgesys internete leidžia kibernetiniams nusikaltėliams pasisavinti asmens duomenis“, – paaiškino A.Mochovas.
Duomenys apgavikams gali būti atskleisti tada, kai jungiamasi prie asmeninės banko paskyros, socialinių tinklų ar e.sveikatos paskyros. Šie duomenys vėliau gali būti panaudoti finansiniams nusikaltimams, netikroms paskyroms kurti ar kitokiems tikslams.
Automobilis – už du eurus
Birželį sukčiai socialiniuose tinkluose buvo paskleidę melagingą informaciją, kad „Lietuvos draudimas“ už 2 eurus dovanoja automobilius. Norint pasinaudoti šiuo pasiūlymu neva reikėjo apsilankyti nurodytoje svetainėje ir pateikti užsakymą.
„Kiekis ribotas!“ – tąkart skelbė sukčiai, nors automobilių niekas pusvelčiui nedalino ir nė vienas jų sukurtoje svetainėje užsiregistravęs asmuo to negavo.
Tokių netikrų akcijų tikslas paprastai būna gauti prieigą prie gyventojų sąskaitų arba asmeninių duomenų ir, jais pasinaudojus, išvilioti pinigus.
Specialus sąrašas apsaugo nuo pagundų
Lietuvos bankas yra sukūręs paslaugą „STOP vartojimo kreditams“, kuri suteikia galimybę nebegauti vartojimo kreditų tiems, kurie negali atsispirti pagundai per daug skolintis, taip pat prevenciniais tikslais siekiant, kad kiti asmenys nepaimtų kreditų jų vardu.
Asmeniui įsirašius į Lietuvos banko prižiūrimą sąrašą vartojimo kredito davėjai jam nebesuteikia kredito. Kreditoriai, prieš sudarydami sutartį, visada privalo patikrinti, ar asmens nėra šiame sąraše.
Su į sąrašą įrašytu asmeniu sudaryta vartojimo kredito sutartis laikoma negaliojančia.
Pateikti prašymą būti įtrauktam į tokį sąrašą galima atvykus į Lietuvos banką Vilniuje, atsiųsti prašymą registruotu laišku, pridėjus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Galima užpildyti ir Lietuvos banko puslapyje esančią elektroninę anketą.
Jei prašymas teikiamas kito asmens vardu, reikia notaro patvirtinto dokumento.
Prašyme asmuo pats nurodo, kiek laiko pageidauja būti įrašytas į sąrašą. Nenurodžius laikotarpio asmuo į sąrašą įrašomas 2 metams.
Jei asmuo į sąrašą įrašomas teismo sprendimu, laikotarpį nurodo teismas. Pakeisti sprendime nurodyto laikotarpio savo iniciatyva galimybės nėra.
Lietuvos bankas vien šiais metais gavo beveik 1860 gyventojų prašymų įrašyti juos į sąrašą „STOP vartojimo kreditams“. Gauta ir apie 220 prašymų atšaukti jau galiojantį prašymą.
Giliai įklampino azartiniai lošimai
Šiaulių teismas praėjusiais metais nuteisė I.K., kuris 2021 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais, pasinaudodamas pažįstamų asmenų patiklumu, jų vardu sudarė beveik 44 tūkst. eurų vartojimo kredito sutartis.
Teismas vyrui skyrė 60 parų arešto bausmę, tačiau, paskyręs intensyvią priežiūrą, jos vykdymą atidėjo vieniems metams.
Nustatyta, kad I.K. slapčia arba prisidengdamas išgalvotomis priežastimis nufotografuodavo savo pažįstamų asmens dokumentus ir jais pasinaudodamas prisijungdavo prie banko.
Kreditus šiaulietis ėmė vieną po kito. Tą pačią dieną vieno asmens vardu jis paimdavo po kelias paskolas. Sumos įvairios – 1200 eurų, 2100 eurų, 6200 eurų. I.K. bandydavo paimti ir daug didesnes sumas – 29 tūkst. eurų, 72,5 tūkst. eurų, tačiau nepavykdavo, nes bankas paraiškas atmesdavo.
Vyras prisipažino, kad yra priklausomas nuo azartinių lošimų. Pralošęs investicinio gyvybės draudimo santaupas ir išnaudojęs visas kredito įstaigų jam suteiktas paskolas vyras nutarė paimti kreditų savo tėvų, o vėliau – bendradarbių ir kitų pažįstamų asmenų vardu.
I.K. tikėjosi, kad pasiskolinęs pinigų atsiloš ir padengs kreditus, tačiau to padaryti nepavyko. Nukentėjusiųjų skaičiui išaugus iki dešimties vyras nutarė prisipažinti.
Prieš Vilniaus miesto apylinkės teismą stojo 32 metų vilnietė, kuri 2017 metų vasarą iš jai pažįstamos moters pavogė asmens dokumentus – tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą.
Pasinaudojusi svetimais dokumentais ir apgaule gavusi mokėjimo kortelę bei elektroninės bankininkystės prisijungimus ji ėmė vartojimo paskolas, atsiskaitinėjo už prekes ir paslaugas, dideles sumas pervesdavo į savo motinos ir kitas sąskaitas, grynino lėšas.
Iš viso nustatyti 23 nelegalaus kortelės panaudojimo atvejai, o padaryta žala siekia 42 tūkst. eurų.
Projektą „Atpažink sukčių – išsaugok pinigus“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta 5000 Eur suma.
