„Mūsų požiūris yra labai paprastas – kiekvienas žmogus, kiekviena institucija, kiekvienas subjektas gali įnešti savo indėlį, siekiant atgrasyti priešą nuo kažkokių intervencijų. Dėl to mes delegavome atitinkamus žmogiškuosius resursus, atitinkamus finansus ir sukūrėme Vilniaus gynybos politikos planą“, – Lrytas organizuotoje konferencijoje „Saugumo kodas“ kalbėjo V.Benkunskas.
Vilniaus miesto gynybos politikos planą sudaro dvi pagrindinės dalys.
Paramos gynybai plano dalį sudaro kontrmobilumo priemonių parko, dronų ekosistemos su nauja skraidymo erdve, karo komendantūros ir Vokietijos brigados priėmimo klausimai. Civilinės saugos stiprinimo plane – priedangų tinklo, evakuacijos planų ir komunikacijos su miestiečiais klausimai.
Nauja dronų treniruočių erdvė
Kaip teigė meras, dronai šiuolaikiniame kare atlieka itin svarbų vaidmenį, todėl siekiama prisidėti prie dronų ekosistemos vystymo Vilniuje. Šią vasarą atverta nauja dronų skraidymo trasa Šeškinės kalvose: įrengtos atskiros pakilimo aikštelės, tinklai, tvoros, kliūtys, tinkama danga dronų treniruotėms.
Šia erdve gali naudotis visi, kurie ne tik nori treniruotis pilotuoti dronus, bet ir mokyti kitus. Iki šiol mieste tokios dronų treniruotėms dedikuotos erdvės nebuvo.
„Matome, kad jos užpildymas arba panaudojimas yra vos ne šimtaprocentinis. Eina pavieniai žmonės, registruojasi būreliai, Karo akademija su savo kadetais ten daro mokymus. Poreikis yra didžiulis, o pati erdvė, visi sprendiniai, kurie yra įrengti, atitinka iššūkius, kokius įgūdžius reikia susiformuoti“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ilgainiui bus svarstoma ir dėl vidaus infrastruktūros dronų treniruotėms vykdyti.
„Be to, nuo šio rudens neformalaus ugdymo programose atsirado bepiločių orlaivių mokymosi būreliai, kuriuos gali lankyti vaikai, yra ir suaugusiems skirti mokymai. Sukurti formatai, kaip galima nieko nesuprantant, nemokant ateiti ir gauti minimalią bazinę techniką bei pradėti mokytis. Manau, šitas pavyzdys nukeliaus per visą Lietuvą“, – įsitikinęs meras.
Kontrmobilumo priemonės
Vilniaus miesto savivaldybė jau įsigijo kontrmobilumo priemonių – betoninių kelio užtvarų, betoninių „drakono dantų“ ir plieninių surenkamų „ežių“. Šių priemonių tikslas – esant poreikiui sukurti didesnę apsaugą įvažiavimuose į miestą, apsunkinti potencialaus priešo judėjimą.
„Valstybei planuojant pasienio savivaldybių fortifikacijų parkus, nusprendėme, jog šios saugumo priemonės būtinos ir Vilniui. Esame sąlyginai netoli pasienio, todėl privalome galvoti apie didesnę įvažiavimų į sostinę apsaugą“, – nurodė V.Benkunskas.
Metalo ir betono užtvarai leidžia sukurti nepravažiuojamus ruožus ar lėtesnio eismo zonas prie galimų patikros punktų. Esant poreikiui, kontrmobilumo priemonių kiekis galėtų būti plečiamas.
„Mes esame susiskaičiavę visus įvažiavimo kelius iš šiaurinės bei rytinės pusės. Dėl tam tikrų priežasčių neįvardysiu, nei kur jie yra, nei kiek jų yra, bet iš esmės visi įvažiavimai į Vilnių iš tos pusės galėtų būti blokuojami kontrmobilumo priemonėmis“, – aiškino meras.
Šios priemonės sostinę pasiekti turėtų jau pavasarį. Daugumą jų esą taip pat bus galima panaudoti ir taikos sąlygomis, pavyzdžiui, pratyboms arba eismui masiniuose renginiuose reguliuoti.
Parama karo komendantūroms
Šių metų balandžio mėnesį startavo Krašto apsaugos ministerijos paskelbta registracija į karo komendantūras. Jų tikslas – vienyti gyventojus, norinčius įvairiais būdais prisidėti prie miesto gynybos. Vilniaus miesto meras pasidžiaugė, kad daugiausia savanorių – būtent iš jo vadovaujamos savivaldybės.
„Man tikrai džiugu, kad vilniečiai, Vilniaus miesto gyventojai buvo aktyviausi – daugiau nei pusė visų užsiregistravusių į komendantūras yra būtent iš Vilniaus miesto. 2700 žmonių, kurie siūlo savo kompetencijas, savo laiką tam, kad galėtų būti panaudoti esant poreikiui“, – pabrėžė jis.
Vokietijos brigados priėmimas
Vilniaus miestas ypatingą dėmesį, anot mero, skiria pasiruošimui tinkamai sutikti Vokietijos brigados karius. Savivaldybė, jo teigimu, supranta, kad tūkstančių naujų vilniečių apsigyvenimas gali būti iššūkis sveikatos ir švietimo sistemoms, todėl nuolat konsultuojasi su kitomis institucijomis, aiškinasi poreikius.
„Ne paslaptis, kad didžioji dalis Vokietijos brigados karių su šeimomis gyvens Vilniuje, į Rudaminą važiuos būtent iš Vilniaus miesto. Dabar mes esame procese, nes Vilniaus ir Kauno miestams yra pavestos funkcijos juos aprūpinti švietimo, ugdymo, sveikatos priežiūros paslaugomis.
Dabar vyksta derinimo procedūros, bet iš esmės tol, kol brigada pilna apimtimi Vilniaus mieste pradės veikti, mes turime paruošti reikiamą infrastruktūrą. Čia, aišku, yra tam tikrų iššūkių, nes vokiečių reikalavimai yra vokiečių reikalavimai, reikalinga nauja insfrastruktūra su atitinkama kvadratūra ir visais reikalavimais“, – pažymėjo V.Benkunskas.
„Procesas yra įtemptas, norėtųsi, kad daug dalykų judėtų sklandžiau. Labai tikimės, kad Vyriausybių kaita pagreičio, kuris dabar yra atsiradęs, nesumažins“, – vylėsi jis.
Vilniečių švietimas apie saugumą
Ne mažiau dėmesio skiriama ir civilinei saugai.
Jau parengti ir išplatinti popieriniai žinynai su aktualia informacija vilniečiams. Leidinyje glaustai pateikiama informacija, ką reikėtų daryti ekstremalių situacijų metu, kaip joms pasiruošti. Fiziniai žinynai reikalingi ir tuo atveju, jei ekstremalios situacijos metu nebūtų elektros, mobilaus ryšio.
„Jau šiandien visi Vilniaus gyventojai turėjo gauti tuos žinynus. Žinojimo jausmas padeda užtikrinti ramybę visuomenei“, – patikino V.Benkunskas.
Jis akcentavo, kad jau yra paruoštas ir laidų ciklas „Planas dienai X“. Šį sezoną bus išleistos keturios laidos įvairiais formatais.
Kad vilniečiai dar lengviau gautų atsakymus į su saugumu susijusius klausimus, jau pradėjo veikti ir atskira telefono linija 19101. Vilniaus miesto meras skaičiavo, kad ši telefono linija per dieną sulaukia apie dešimties skambučių, žmonės daugiausia teiraujasi apie priedangas.
Vertinant potencialius komunikacijos su vilniečiais kanalus, nuspręsta įsigyti ir rezervinę radijo stoties įrangą, kurią ekstremalios situacijos atveju būtų galima panaudoti svarbiausių naujienų sostinėje transliavimui. Vadinamajame išvykimo krepšyje taip pat vienas iš rekomenduojamų daiktų yra radijo aparatas.
Priedangų tinklo plėtra
Suprasdama poreikį ir sulaukdama daug gyventojų klausimų apie priedangas, savivaldybė turėjo padirbėti ir šioje srityje. Per vasarą suskaičiuoti visi potencialo būti priedangomis turintys nekilnojamojo turto objektai, įskaitant verslo centrų, biurų pastatų, daugiabučių namų požemines patalpas.
„Galiu pasidžiaugti, kad Vilniaus mieste mes tikrai turime proveržį. Jeigu prieš metus priedangų buvo registruota ir fiksuota tiek, kad jų užtektų 42 proc., šiai dienai turime identifikavę tiek priedangų, kad jų užtektų kiekvienam vilniečiui pasislėpti kiekvienoje Vilniaus teritorijoje.
Jų yra daugiau nei 2200. Dabar prasideda darbas jas sutvarkyti“, – teigė V.Benkunskas.
Naujinamas evakuacijos planas
Prasidėjus karui Ukrainoje, vilniečiai ėmė nerimauti, kaip ekstremalios situacijos metu vyktų evakuacija iš Vilniaus miesto, kuriame net įprastą dieną susidaro spūstys. Savivaldybė rengia ir dar šiemet turėtų patvirtinti naują evakuacijos iš sostinės planą.
„Aišku, tas planas rengiamas remiantis tam tikromis prielaidomis, pavyzdžiui, susprogdinami tiltai ar ne. Į kurią pusę vyksta evakuacija, žiūrint iš kurios pusės yra pavojus – ar į Seinų, Lenkijos, ar į Vakarų pusę. Dokumentas iš tikrųjų bus rimtas, bet pagrindinis jo akcentas – kad kiekvienas žinotų, ką turi padaryti, jeigu reikėtų evakuoti miestą. Keliamas tikslas – miestą evakuoti per tris paras“, – sakė V.Benkunskas.
Vilniaus gyventojų evakuacijos laikas šiuo metu skaičiuojamas pagal realius vakarinio piko, kai miestas juda lėčiausiai, gatvių laidumo duomenis. Šių duomenų pagrindu skaičiuojami galimi automobilių srautai, kelių pralaidumas ir apkrova – analizė leidžia projektuoti ir galimus evakuacijos scenarijus, kurių yra du.
Pirmas scenarijus projektuojamas naudojant prielaidą, kad evakuojantis leidžiama naudotis tiltais, antras – kai tiltai yra uždaromi ir evakuacijai nenaudojami. Atitinkamai buvo numatytos šešios evakuacijos kryptys ir keliai.
Tam tikruose evakuacijos maršrutuose yra silpnųjų vietų, vadinamų „butelio kaklelių“, kuriuos išsprendus evakuacijos trukmė galėtų trumpėti. Šios vietos yra identifikuojamos ir bus perduotos tolesniam vertinimui.
Nustatytos spragos gali reikalauti ir papildomų investicijų jau dabar – pavyzdžiui, išvažiavimas į Kauną prie Gariūnų yra problematiškas ir būtų prasminga galvoti apie jo platinimą.
Siekiant suvaldyti miesto evakuaciją, svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas – bus rengiami bendri veiksmų planai su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Vilniaus apskr. Vyriausiuoju policijos komisariatu, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos raudonuoju kryžiumi.
Itin svarbi žmonių su negalia, socialiai pažeidžiamų grupių evakuacija. Skaičiuojama, kokiam kiekiui slaugos ir globos paslaugas Vilniuje gaunančių asmenų reikėtų padėti evakuotis iš jų vietos, kaip organizuoti transportą.
