Laikinai pareigas einančiai premjerei Ingridai Šimonytei prieš pusmetį iš krašto apsaugos ministro pareigų patraukus ir paties L.Kasčiūno nemažai kritikuotą Arvydą Anušauską, už energiją ir aktyvumą išgirtas L.Kasčiūnas gavo progą įrodyti, ką šiose pareigose padarytų pats.
Naujienų portalo Lrytas surengtoje konferencijoje „Saugumo kodas“ L.Kasčiūnas papasakojo, ką rado, užėmęs ministro postą, ir ar pavyko padaryti tai, ką norėjo.
Atėjo su viena mintimi
„Saugumo kodo“ konferenciją atidaręs nueinantis krašto apsaugos ministras L.Kasčiūnas susirinkusiems svečiams papasakojo, kokį palikimą po šešių mėnesių darbo Krašto apsaugos ministerijoje palieka, ir ką dar reikės padaryti jį pakeisiančiai komandai.
„Reikėtų pradėti nuo lietuviškos karinės minties. Aš tikiu, kad ji yra – ji yra ekspertiniame lygmenyje, kariniame planavime. Kai atėjau į poziciją prieš šešis su puse mėnesio, irgi atėjau su mintimi, kad turime turėti savo karinę mintį – tai yra, kaip mes gintume mūsų valstybę“, – savo kalbą pradėjo laikinai pareigas einantis ministras.
Visgi, anot L.Kasčiūno, iš pradžių Lietuvos karinė mintis buvo ganėtinai „įdomi“, o ją labiausiai įrėmino Lietuvos įstojimas į NATO 2004 metais.
„Neslėpsime, kad tuo metu dominavo opozicija ir įsitikinimas, kad tapome Aljanso nariais, ir iš principo atsirado vos ne istorijos pabaigos jausmas: dabar esame saugūs, saugiausi per visą mūsų istoriją, ateina ramybės laikotarpis, nes NATO mus apgins. Tai labai pasimatė ir mūsų gynybos finansavime“, – pastebėjo jis.
Laikinai pareigas einantis ministras pasidalino ministerijos specialistų skaičiavimais, kad nuo 2004 metų, kai su naryste NATO atsirado 2 proc. BVP gynybai taisyklė, Lietuva savo gynybai liko nepaskyrusi 7,9 mlrd. eurų, mat tuos 2 proc. BVP gynybai Lietuva paskyrė tik 2018 metais.
Šiuo metu gynybos biudžetas yra 3,2 proc. BVP arba 2,4 mlrd. eurų.
„Matote, kiek dar reikia milijardų, kad juos tikslingai investavus būtų galima pasivyti tą duobę, kurioje mes buvome ir dar šiek tiek tebesame. Kaip iš jos išlipti?“ – retoriškai klausė laikinai pareigas einantis ministras.
L.Kasčiūno vertinimu, Lietuvoje vyravusi karinė mintis, kad „NATO apgins“, pradėjo keistis tada, kai prasidėjo Rusijos agresija prieš Sakartvelą, taip pat ir 2014 metų įvykiai Ukrainoje.
„Be abejo, kolektyvinės gynybos principas ir toliau išlieka mūsų esminis ramstis, nes pati NATO keičiasi į gerąją pusę – ir ne be mūsų pastangų.
Bet lygiai taip pat šalia NATO 5 straipsnio, yra ir 3 straipsnis: norint, kad 5 straipsnis veiktų, kiekviena valstybė pirmiausiai turi rūpintis savo gynyba pati“, – pabrėžė laikinai pareigas einantis ministras.
Todėl pradėdamas ministro darbą, L.Kasčiūnas pasakojo matęs būtinybę integruoti kolektyvinės gynybos planavimą ir Lietuvos nacionalines pastangas bei viziją.
„Aš atėjau su tokia drąsia mintimi judėti su mūsų valstybe kaip lietuvišku dygliuotu ežiu, kuris net ir daug stipresnei rusiškai meškai būtų pernelyg nepatogus net pabandyti jį užpulti“, – apibūdino jis.
Trys gynybos ramsčiai
L.Kasčiūno vertinimu, Lietuvos gynybos „ežį“ turėtų sudaryti trys esminiai gynybos ramsčiai.
Pirmasis ramstis – kolektyvinė gynyba ir NATO įsipareigojimai.
Konservatorius pasakojo, kad dar iki 2022 metų NATO gynybos planas buvo toks, jog jeigu viena NATO šalis narė yra užpuolama, tada įsijungia 5 NATO straipsnis, visos NATO šalys susirenka ir atkovoja užpultą šalį.
„Bet buvo Irpinė, Buča, ir visi pradėjo suprasti, kad kartais jau nėra ką atkovoti. Pradėjome keisti požiūrį, ir čia mes irgi suvaidinome svarbų vaidmenį – iš to atgrasymo per nubaudimą, kad atkovosime, einame į atgrasymą per paneigimą – kad rytų flange turi būti tiek pajėgų, jog priešas iš karto būtų atgrasytas. Ir dar daugiau pajėgų per kuo trumpesnį laiką turi ateiti kuo anksčiau rytų flangą“, – aiškino jis.
Šiam tikslui pasiekti Aljanso narės suteikė daugiau įgaliojimų NATO pajėgų Europoje vadui – gavus tam tikras žvalgybos indikacijas, jam nereikėtų NATO valstybių narių pritarimo, kad galėtų pajudinti tam tikras pajėgas NATO erdvėje.
„Tai yra labai geras dalykas, nes mes esame greitesni ir lankstesni, bet tai nėra pakankama, kad galėtume pasakyti, kad tai yra tai, ko mums šiai minutei reikia“, – pripažino jis.
Be to, naujieji NATO gynybos planai yra konkretūs ir paremti realiais pajėgumais.
„Vienas dalykas, ką paliekame – tai istorinis susitarimas su vokiečiais dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Realiai mes gausime dar vienos kariuomenės efektą Lietuvoje. Iššūkis naujai valdžiai – užtikrinti, kad visa tai įvyktų laiku, kad infrastruktūra būtų parengta“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Pokyčiai viduje
Antrasis L.Kasčiūno įvardytas gynybos ramstis – nacionalinių pajėgų stiprinimas.
„Išėjome su mūsų nacionalinės divizijos idėja. Galime diskutuoti, ką reiškia divizija, bet iš principo tai yra trys brigados: viena sunki, kita vidutinė, trečia – lengvesnė“, – pasakojo jis.
L.Kasčiūnas vardijo, kad Lietuva turi du pėstininkų kovos mašinų batalionus, dar du yra pradėti kurti, laipsniškai bus judama link tankų bataliono.
„Esame pastiprėję oro gynyboje, ir čia yra vienas iš mano sprendimų, padarytų tik atėjus į poziciją. Pamačiau, kad mes truputį per daug susikoncentravę į tankus, iš karto vienu metu gali būti per didelė našta mūsų gynybai. Tai aš juos etapavau, nukėliau laike, bet šalia to atsirado galimybė prie padidėjusio finansavimo gynybai eiti į oro sistemų įsigijimus“, – aiškino jis.
Ministerija, tęsė politikas, pradėjo integruoti bepiločius orlaivius į ginkluotąsias pajėgas, kariuomenėje atsirado Mokymų centras, o bazinio kario kursas papildytas bepiločių orlaivių programomis.
Galiausiai trečiuoju gynybos ramsčiu L.Kasčiūnas įvardijo visuotinę gynybą.
„Mes būsime nepajėgūs kautis su priešu rytuose, jeigu nebūsime, bent jau aktyvi visuomenės dalis, tam pasiruošusi“, – įsitikinęs jis.
Tuo metu pati visuotinė gynyba remiasi trimis aspektais: valia ginti valstybę, įgūdžiais ir vieta gynybos planuose.
Kaip pavyzdį L.Kasčiūnas pateikė Šaulių sąjunga, kuriai per ketverius metus finansavimas padidintas septynis kartus.
„Šauliai tikrai juda į priekį, organizacijoje yra apie 15 tūkst. žmonių, apie 10 tūkst. – suaugusių šaulių. Bet dar prieš dvejus metus aš klausiau – ar jūs, šauliai, žinote savo vietą gynybos planuose? Jūs turite valią gintis, jūs turite įgūdį, bet ar žinote, kur turite eiti, kokią funkciją?
Tai turbūt geriausiai atsispindėjo, kai vienoje televizijos laidoje, tuo metu dar naujas Šaulių sąjungos vadas, pulkininkas leitenantas Linas Idzelis autentiškai, natūraliai atsakė, kad jis nežino savo vietos. Ar galite tai įsivaizduoti? Dabar jis jau žino“, – teigė L.Kasčiūnas.
O dabar, anot L.Kasčiūno, ne tik šauliai žino savo vietą gynybos planuose – įsteigus komendantūras, ir paprasti piliečiai žino, kur skambinti, kur stoti, kaip įsitraukti į gynybos planavimą.
Ministerija, tęsė jis, pradėjo organizuoti aktyvųjį rezervą, kviesti į pratybas, organizuoti įgūdžius. Sutvarkyta teisinė bazė dėl 80 tūkst. parengtojo rezervo karių, numatytas jų vaidmuo komendantūros.
„Tapome tą paveikslą. Lėtai galbūt, bet pradėjome jį tapyti – kur, kas ir kaip“, – apibendrino L.Kasčiūnas.
