„Manau, kad susitikimas praėjo labai gerai. Labai džiaugiuosi, kad su prezidentu turime labai vienodą matymą. Netgi ne panašų, o, sakyčiau, vienodą matymą į pagrindines problemas, kurias turime spręsti“, – penktadienį po susitikimo su G. Nausėda žurnalistams Prezidentūroje teigė D. Šakalienė.
„Krašto apsaugos ministro ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pažiūrų sutapimas yra ypatingai svarbus. Ypač šiuo sunkiu laikotarpiu, kai tikrai negalime sau leisti turėti kažkokių konfliktų ar nesutarimų dėl esminių valstybės saugumo klausimų“, – pridūrė ji.
Gynybai nori skirti bent 3,5 proc. nuo BVP
D. Šakalienė tikina, kad kitais metais gynybai numatyti 3,03 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) neatitinka dabartinių krašto apsaugos poreikių. Pasak jos, gynybai reikalingi bent 3,5 proc. nuo BVP. Tokį finansavimą kandidatė į ministres ketina rasti per pirmąjį kitų metų pusmetį.
„Finansavimo didinimas yra būtinas ir jis neatitinka dabartinių poreikių. Valstybė turi įvairių iššūkių, finansavimą reikia rasti įvairioms sritims, tačiau gynyba, šioje situacijoje, yra prioritetas“, – dėstė D. Šakalienė.
„Dabar akivaizdu, kad 3,5 proc. yra tos grindys, kurios yra labai žemai. Tai reiškia, kad mums reikia ir ženkliai didesnių sumų, ir pakankamai greitai. Bent tuos 3,5 proc. reikia surasti per 2025 metų pirmąjį pusmetį ir žiūrėti dėl didesnių sumų“, – akcentavo ji.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 3,2 proc. nuo BVP.
Sieks laiku sukurti diviziją, priimti Vokietijos brigadą
Atsakydama į kadenciją baigiančio ministro Lauryno Kasčiūno kritiką, jog šis pasigenda D. Šakalienės vizijos gynybos srityje, politikė pabrėžia, jog jos prioritetas bus investavimas į saugumą. Pasak socialdemokratės, į tai įeis ir užtikrinimas, jog Vokietijos brigada Lietuvoje atsirastų sutartu laiku.
„Vokietijos brigada čia turi būti laiku. Tie vėlavimai, kurie jau dabar akivaizdu, kad reikės juos sutvarkyti. (Praėjusią kadenciją – ELTA) nebuvo vizijos kaip tą sutvarkyti“, – dėstė ji.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais. Visgi, praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė, kad Lietuva gali vėluoti priimti Vokietijos brigadą. Reaguodamas į šiuos svarstymus L. Kasčiūnas patikino, kad tokių problemų kilti neturėtų.
Tuo metu D. Šakalienė akcentuoja, kad divizija turi būti sukurta kuo greičiau.
„Divizija turi būti sukurta, turime patys būti stiprūs ir pajėgūs. Personalo, infrastruktūros aprūpinimas, spragų užtaisymas yra tai, kas nebuvo padaryta ir tą reikės padaryti“, – pabrėžė politikė.
Prezidentūra anksčiau įspėjo, kad remiantis kariuomenės vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 metų negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą tik 2036–2040 metais.
L. Kasčiūnas neįgyvendino vizijos dėl poligonų
Svarstydama apie prioritetinius darbus, D. Šakalienė negailėjo kritikos darbą baigiančiam L. Kasčiūnui. Pasak jos, pastarasis neįgyvendino vizijos, kad Lietuvai reikia brigados dydžio poligono.
„Poligonai yra labai svarbu, gyvybiškai svarbu. Sprendimas, kad mums reikia brigados dydžio poligono – nebuvo įgyvendintas. Matyt, reikės papildomų pastangų į tai įdėti, nes mes turime kuopos dydžio (poligoną – ELTA), kas visiškai nepatenkina kariuomenės poreikių ir dar su papildomais apribojimais, kurie išvis kelia klausimų, ar yra suvokimas, kodėl tų poligonų reikia“, – teigė D. Šakalienė.
„Šitą dalyką reikės spręsti pakankamai greitai. Kariuomenė turi treniruotis, jeigu norime, kad ji veiktų efektyviai“, – akcentavo socialdemokratė.
D. Nausėda D. Šakalienei įvardino pagrindinius prioritetus gynybos srityje: divizija turi būti suformuota iki 2030 metų
Po prezidento susitikimo su kandidate į krašto apsaugos ministrus Dovile Šakaliene, šalies vadovo vyriausias patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad naujasis pastarosios ministerijos vadovas turės užtikrinti, kad iki 2030 metų šalyje būtų suformuota kariuomenės diviziją.
„Prezidentas išskyrė tris pagrindinius prioritetus, kurie buvo aptarti su ministre – pirmas yra gynybos pajėgumų stiprinimas. Užduotis numeris vienas yra Vokietijos brigada, užduotis numeris du yra divizija iki 2030 metų (...), JAV kariškių buvimo Lietuvoje pratęsimas po 2026 metų ir rotacinės oro gynybos pajėgos“, – prioritetus galimai naujajai Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovei vardino F. Jansonas.
Pasak jo, taip pat reikės didinti ir gynybos finansavimui skiriamas lėšas.
„Visam tam reikia lėšų, gynybos finansavimas yra dar viena sritis, kuri buvo išsamiai aptarta. Lyginant su dabar, gynybos finansavimas, tam, kad pasiektume savo užduotis iki 2030 metų, turėtų didėti 50 proc. nuo dabartinės sumos“, – akcentavo jis. Taip pat, anot jos, naujasis KAM vadovas turės užduotį užtikrinti krašto apsaugai skiriamų lėšų skaidrumą.
„Kartu su pinigais ateina dar didesnė atsakomybė – Krašto apsaugos ministerijos ir visos sistemos atsakomybė. Tai administraciniai pajėgumai ministerijai, kad tie pinigai būtų valdomi. Ir antras dalykas yra skaidrumo reikalavimai, nes jeigu kažkas kažkur tuos pinigus prašalins, tai žmonių pasitikėjimas sistema tikrai žlugs“, – pabrėžė jis.
Prezidentūra anksčiau įspėjo, kad remiantis kariuomenės vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 metų negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą tik 2036–2040 metais.
Ministrų kabinetas bus tvirtinamas in corpore
Kol kas F. Jansonas neatskleidžia, ar prezidentas pritars teikiamai D. Šakalienės kandidatūrai. Anot jo, naujoji Vyriausybė bus tvirtinama vienu metu.
„Bus tvirtinamas visas Ministrų kabinetas in corpore, (...) atskirai mes kiekvieno ministro neaptarinėsime ir nesakysime – šitas praėjo, o šitas ne. Jeigu reikės kažką pasakyti, pasakysime paskirtajam kandidatui į premjerus“, – paaiškino prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas pristatė prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatus į būsimąją Vyriausybę.
Po susitikimo žurnalistams premjeras įvardijo didžiąją dalį kandidatų, kuriuos iškėlė rinkimus laimėję socialdemokratai. Į krašto apsaugos ministrus teikiama parlamentarės Dovilės Šakalienės kandidatūra, socialinės apsaugos ir darbo – Seimo narė Inga Ruginienė, susisiekimo – socialdemokratas Eugenijus Sabutis, švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, užsienio reikalų – prezidento patarėjas Kęstutis Budrys, vidaus reikalų – Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Iš 9 ministerijų, į kurias vadovus deleguoja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), neaiškios liko finansų ir sveikatos apsaugos ministrų kandidatūros.
„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantas Vaičiūnas.
G. Paluckas „Nemuno aušros“ kandidatūrų į Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijas dar neatskleidė.
