Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys pastebi, kad nuteistųjų skaičiaus mažinimas tik iš dalies priklauso nuo bausmių vykdymo sistemos veikimo. Anot jo, didžiausią įtaką turi įstatyminė bazė, kuri nuolat peržiūrima ir pritaikoma prie šių dienų poreikių.
Teisingumo ministerijos atstovai pažymi, kad pastaruosius kelerius metus, baudžiamoji politika Lietuvoje yra formuojama pagal proporcingumo kriterijus. Prie pokyčių prisideda mokslininkai ir ekspertai, pateikdami savo rekomendacijas. Pastebėta, kad platus baudžiamosios atsakomybės taikymas ar ilgos laisvės atėmimo bausmės už nepavojingas veikas yra neefektyvios ir netikslingos.
„Dar prieš dešimtmetį, laisvės atėmimo bausmei alternatyviosios sankcijos, tokios kaip bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas ar probacija, buvo taikomos apie 65 proc. nuteistųjų. Šiuo metu tokios priemonės yra taikomos apie 80 proc. nuteistųjų. Dėka optimizuoto įkalintųjų resocializacijos proceso laisvės atėmimo vietose, lygtinai iš šių įstaigų paleidžiamų nuteistųjų skaičius padidėjo 2 kartus. Šį pokytį leido užtikrinti pusiaukelės namų tinklo stiprinimas, nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir šios rizikos valdymo metodų įdiegimas, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos mechanizmo susiejimas su nuteistųjų pasiekimais resocializacijos procese bei kitų resocializacijos priemonių plėtra“, – Eltai pasakoja Teisingumo ministerijos specialistai.
Jų duomenimis, šiuo metu lygtinai paleidžiama apie 53 proc. visų iš laisvės atėmimo vietų įstaigos paleidžiamų asmenų, kai prieš 5 metus minėta dalis sudarė 21 proc.
Pažymima, kad įkalintųjų skaičiaus mažėjimą lemia ir pokyčiai Lietuvos visuomenėje: auganti ekonomika, naujos galimybės darbo rinkoje bei kultūriniai pokyčiai. Šie pokyčiai bei sėkminga kova su organizuotu nusikalstamumu prisideda prie bendro nusikalstamumo Lietuvoje mažėjimo.
Kalinčių asmenų mažėja, bet problemos lieka
Teisingumo ministerijos Eltai pateiktuose duomenyse matyti, kad dar prieš penkerius metus Lietuva pirmavo ES pagal kalinių skaičių – 100 tūkst. gyventojų tuomet teko 220 kalinių. Šiuo metu Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 155 kaliniai ir Lietuva pagal kalinių skaičių ES užima 6 vietą.
Nepaisant to, kad kalėjimų apkrova mažėja, tačiau struktūriniai iššūkiai išlieka. M. Kairio teigimu, trūksta modernesnių priemonių ir tam pritaikytos infrastruktūros.
„Esminiai sunkumai, su kuriais susiduria Lietuvos kalėjimai, yra pasenusi infrastruktūra, kuri nėra pritaikyta šiuolaikiniams saugumo ir resocializacijos modeliams. Jaučiamas pareigūnų ir kitų sričių darbuotojų trūkumas, mažas tarnybos patrauklumas dėl emociškai, psichologiškai ir fiziškai sunkių darbo sąlygų, nekonkurencingas darbo užmokestis visų sričių Kalėjimo tarnybos darbuotojams“, – sako Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius.
Daugumoje ES šalių situacija įtempta
Kol Lietuva mažina nuteistųjų įkalinimo bausme skaičių, dalis Europos valstybių vis dar ieško sprendimų, ką daryti su kalinių skaičiumi.
Nepaprastoji padėtis kalėjimų sektoriuje fiksuojama Italijoje. Portalo „Il Sole‘24“ duomenimis, kalėjimuose yra 61,862 tūkst. nuteistųjų – maždaug 4 tūkst. daugiau nei prieš metus. Remiantis Italijos Teisingumo ministerijos skaičiavimais, šalies kalėjimai perpildyti 130 procentų, o Vengrijos naujienų portalas „HVG“ nurodo, kad kalėjimų užpildymas siekia 101 proc. Perpildytuose kalėjimuose kyla ne tik apgyvendinimo iššūkių, bet ir kalinių socializacijos, integracijos bei priežiūros problemų. Italijoje stebimas augantis kalinių savižudybių kiekis, manoma, kad viena iš to priežasčių perpildyti kalėjimai, kuriuose prižiūrėtojams vis sunkiau laiku pastebėti kylančias rizikas.
Dideli kalinčių asmenų kiekiai fiksuojami daugelyje ES valstybių, tačiau laviruojama ties perviršio riba. Čekijoje kalėjimų užpildymas siekia 96,4 proc., Ispanijoje 74,1 proc., Lenkijoje 85,3 proc., o Lietuvoje – 68,4 proc.
